Actas – pagalbininkas ne tik virtuvėje, bet ir buityje: ką apie jį svarbu žinoti?

Acto kilmė yra vienas iš tų laimingų atsitiktinumų, kurie nebuvo užfiksuoti jokiame istoriniame dokumente. Labiausiai tikėtina, kad jis atsirado maždaug prieš dešimt tūkstančių metų, tuo pat metu, kaip ir vynas. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, mažai kalorijų turintis actas gali būti naudojamas tiek skonio gerinimui, tiek patiekalų marinavimui ar net buityje – kaip valiklis. 

Pravers ne tik virtuvėje, bet ir buityje

„Acto sezonas – vasara, kai daržuose auginamos daržovės ruošiamos šaltajam sezonui jas konservuojant. Tad marinatas, vyno, obuolių ir balzaminis actas plačiai naudojami kulinarijoje įvairiems maisto produktams marinuoti ar pagardinti“, – sako AB „Actas“ vykdomoji direktorė Violeta Antonevič. Pasak jos, Lietuvoje yra kelios pagrindinės acto naudojimo kryptys: maisto gaminimui, konservavimui ir namų buityje. 

Specialistė pastebi, jog žmonės yra labai išradingi, tad atsiranda vis daugiau acto panaudojimo būdų: „Actas gerai naikina susidariusias kalkes, todėl plačiai naudojamas virtuvėje ir vonioje švariems paviršiams palaikyti, skalbiniams ar naujiems džinsams suminkštinti, lyginimo blizgesiui pašalinti. Actą galima naudoti ir nagų lakui sustiprinti, piktžolių auginimui slopinti, uodams atbaidyti, skintoms gėlėms ilgiau išlaikyti, lipdukui nuo pakuotės pašalinti, mikrobangų krosnelėms valyti ir t.t.“

Pasak ekspertų, maisto gaminimui ar marinavimui reikėtų ieškoti natūraliai fermentuoto acto: „Lietuvoje pirkėjai įpratę naudoti maistinę acto rūgštį, kuri nėra natūralus produktas, gamyboje mes jį vadiname sintetiniu actu. Tuo tarpu biologinės kilmės spirito actas gaminamas fermentuojant spiritą su acto bakterijomis. Jis be acto rūgšties dar turi kvapiųjų ir mineralinių maisto medžiagų, kurios susiformuoja fermentacijos metu ir suteikia produktui išskirtinį skonį bei aromatą. Toks actas plačiai naudojamas kaip prieskonis ar pagardas daugeliui patiekalų, jo dedama į salotas, padažus ir marinatus, taip pat žuvies ir mėsos patiekalus ar daržovėms konservuoti.“

Acto gamybos įmonės vadovė pastebi, jog šiuo metu pirkėjai dažniausiai renkasi maistinę acto rūgštį, spirito bei obuolių actą. Parsinešus produktą į namus maisto ekspertai rekomenduoja jį laikyti sausoje ir tamsioje vietoje, pavyzdžiui, virtuvės spintelėje. Verta atkreipti dėmesį, jog dauguma acto produktų neturi galiojimo apribojimų, tad jį galima vartotiiki natūralaus susidrumstimo. 

Prieskonis, kurį reikia vartoti saikingai

Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, actas naudingas kaip skonį suteikianti medžiaga, savo sudėtyje neturinti riebalų ir cukraus.

„Pagrindinė medžiaga, esanti visų rūšių acte, yra acto rūgštis. Priklausomai nuo jos praskiedimo kiekio, actas gali būti nuo 4 iki 8 ar 9 procentų stiprumo. Svarbu pažymėti, jog actas nėra jokių vitaminų ar mineralinių medžiagų šaltinis, tačiaupriklausomai nuo to, iš ko jis pagamintas, gali būti randami tam tikrų mikroelementų pėdsakai“, – teigia E. Gavelienė. 

Gydytoja dietologė primena, jog perteklinis acto kiekis visiškai nepatinka mūsų dantims, inkstams bei kepenims, todėl šį prieskonį reikėtų vartoti saikingai: „Konkrečių kiekių, kiek acto būtų galima suvartoti, nėra. Yra tik situacijos, kai žmonės serga tam tikromis inkstų ar kepenų ligomis ir jiems negalima vartoti acto arba jo vartojimą rekomenduojama stipriai sumažinti.“

Pasak dr. E. Gavelienės, kalbant apie actą ir jo įtaką sveikatai yra nemažai spekuliacijų. „Galbūt  tai susiję su tuo, kad nuo senų laikų jis buvo vartojamas kaip aperityvas – virškinimą gerinanti medžiaga, tačiau šiai dienai medicina nerekomenduoja vartoti acto kaip vaisto gydantis ligas. Į jį reikėtų žiūrėti kaip į prieskonį, suteikiantį naujų skonių maistui, o tuo pačiu galintį pasitarnauti buityje.“