Bačiatą su kainų strategijomis derinantis „Rimi“ darbuotojas E. Rudys į šokių aikštelę kviečia ir kolegas

Netikėtai ant parketo atsidūręs  vilnietis po darbo į šokių salę keliauja beveik kasdien, nes ten jo laukia ne tik žmona, bet ir šokio paslapčių išmokti susirenkantys mokiniai. Eimantas pasakoja, kad šokiai jam lyg sportas, kurio metu gali atsipalaiduoti bei megzti naujas pažintis bendraminčių tarpe.

Netikėta meilė šokiui

Bačiata atsirado maždaug XX amžiaus viduryje Dominikos Respublikoje ir Karibų jūros regione. Etimologiškai žodis bačiata Dominikos Respublikoje buvo žinomas kaip susijungimas arba vakarėlis, kuriame žmonės grojo ir klausėsi populiariosios muzikos. Šie šokių susitikimai vykdavo gatvių kampuose, kiemuose ir viešuosiuose parkuose, o pats šokis buvo laikomas vulgariu. Tačiau devintajame dešimtmetyje bačiata padarė svarbų šuolį ir pasiekė visų socialinių sluoksnių žmones.

Vilniuje gyvenantis „Rimi“ Baltijos šalių kainodaros strategas Eimantas Rudys laužo nusistovėjusius stereotipus, jog šokėju galima tapti tik pradėjus šokti nuo vaikystės. Pirmą kartą ant parketo užlipęs 26-erių, Eimantas suprato, jog tai yra ta veikla, kurią nori išmokti ir pažinti. Išmėginęs pramoginių, kubietiškos salsos ir kizombos šokių technikas, kainų ekspertas galiausiai prisijaukino bačiatą ir jau 13 metų po darbo „Rimi“ biure skuba į šokių salę. Tiesa, dabar jau ne tik šokti poroje, bet ir mokyti pamilusius šį šokį.

„Su žmona susipažinome socialinių šokių vakare, vykusiame Subačiaus apžvalgos aikštelėje. Mus abu bačiatos šokis labai sužavėjo, skyrėme daug laiko ir dėmesio ne tik jį praktikuodami, bet ir ieškodami kuo daugiau informacijos. Pasiekėme tą lygį, kuriame norėjosi vis daugiau iššūkių – pradėjome dalyvauti įvairiausiose varžybose bei užsienio seminaruose, kur sėmėmės patirties ir žinių iš pasaulio geriausiųjų. Bėgant laikui atėjo toks momentas, kai supratome, jog šiomis žiniomis galėtume pasidalinti su kitais“, – prisimena šokių entuziastas, konkursuose su žmona užimantis prizines vietas.

Pasak Eimanto, šokių populiarumas ateina bangomis. Iš pradžių labai populiari buvo salsa, vėliau kubietiška salsa, kizomba, o šiuo metu aukso amžių išgyvena bačiata: „Šiam šokiui nebūtina turėti konkretaus partnerio. Tai socialinis šokis, kuomet gali susitikti nepažįstamą žmogų Vilniuje arba Barselonoje ir grojant tai pačiai muzikai drauge judėti bačiatos ritmu.“ 

Bando sudominti ir kolegas

Kainodaros stratego bei šokių mokytojo darbus derinantis vyras sako, jog šios veiklos viena kitai netrukdo. Šokių pamokos dažniausiai vyksta vakarais, poilsio metu, tad puikiai sekasi suderinti su darbu „Rimi“.

„Daug laisvo laiko skiriu šokiui, nes reikia pasiruošti pamokoms, dirbti su mokiniais, tačiau nelaikau to darbu. Mums tai pramoga, pomėgis ir naujos pažintys“, – teigia E. Rudys ir priduria, jog į šokių aikštelę vis bando prisivilioti kolegas.

„Dauguma kolegų žino apie šį mano hobį. Susidomėjimas juo būna per įvairius įmonės vakarėlius, kai reikalinga kokia nors pramoga, o aš mielai pravedu šokių animaciją, parodau pagrindinius žingsnelius. Bendradarbiai domisi pamokomis, klausinėja, tačiau dar nesiryžta į jas ateiti“, – pasakoja rimietis.

Eimantas džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių atranda šokius, ateina šokti poromis arba po vieną, o susidomėjimas šokiu yra ne tik iš merginų, bet ir iš vaikinų pusės: „Jeigu nori išmokti šokti socialinius šokius – privalomas keitimasis partneriais ir dalyvavimas socialinių šokių vakarėliuose, kur turi galimybę įprasminti arba išbandyti judesius su nežinomu žmogumi. Tai plečia socialinį ratą ir yra puikus laisvalaikio praleidimo būdas.“