Defibriliatoriai – jau daugelyje „Rimi“ parduotuvių

Svarbi kiekviena išgelbėta gyvybė

Kaip teigė Giedrius Bandzevičius, prekybos tinklo „Rimi” vadovas, nė vienas nesame apsaugotas nuo nelaimės, ir nors visada tikimės geriausio, liga ar nelaimė dažnai užklumpa visiškai netikėtai – namie, gatvėje ar važiuojant automobiliu.

„Todėl visada turime būti pasiruošę padėti: ne tik savo artimiesiems, bet dažnai ir visiškai nepažįstamiems žmonėms, kuriuos matome pirmą kartą gyvenime. Mes suprantame, kaip svarbu tokiu atveju nedelsti, o akimirksniu ištiesti pagalbos ranką ir turėti vietoje tam skirtą įrangą, todėl visų „Rimi” prekybos centrų darbuotojams buvo surengti mokymai, kaip suteikti būtinąją pagalbą ir gaivinti žmogų, ir kaip tik šiuo metu mūsų prekybos centruose yra įrengiami defibriliatoriai, kurie jau netrukus bus prieinami daugelyje parduotuvių”, – naują prekybos tinklo socialinės atsakomybės iniciatyvą pristatė G. Bandzevičius.

Jis taip pat pažymėjo, kad nuo šiol atidarant kiekvieną naują „Rimi” parduotuvę bus užtikrinta, kad joje būtų ir defibriliatorius. Jie kabinami pirkėjams gerai matomose vietose ir yra pažymėti specialiais lipdukais su raidėmis AED (Automated External Defibrillator –  liet. „Automatinis išorinis defibriliatorius”) ir širdies su žaibu simboliu.

„Kai pamatome šalia žmogų, kuriam yra reikalinga pagalba, nelikime abejingi, nes svarbi yra kiekviena išgelbėta gyvybė”, – pridūrė „Rimi“ vadovas G. Bandzevičius.

Gydytojai siunčia pavojaus signalą: kasmet tūkstančiai žmonių Lietuvoje, užklupti netikėtos ligos savo namuose ar viešoje vietoje, laiku nesulaukę pagalbos miršta arba rimtai suserga, nes aplinkiniai, pristigę žinių ir bijodami pakenkti, tiesiog neišdrįsta suteikti tuo metu gyvybiškai svarbios būtinosios pagalbos.

„Užuot viską metę ir padėję prieš akis susmukusiam, sąmonės netekusiam ar už širdies susigriebusiam nepažįstamajam, dažnai puolame į paniką, nes tiesiog nežinome, kaip elgtis, nors pačios pirmos sekundės ištikus ligai yra pačios svarbiausios, o veiksmai, kuriuos reikia atlikti, tikrai nėra sudėtingi”, – pastebi gydytojas reanimatologas Ernestas Gaižauskas, kuris, reaguodamas į šią problemą, kartu su kolegomis medikais įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Pozityvios idėjos“ ir laisvu nuo budėjimų ligoninėje metu organizuoja žmonių gaivinimo mokymus visuomenei.

Ketvirtadienį Vilniuje, didelių pirkėjų srautų sulaukiančiame prekybos centre šalia „Rimi" parduotuvės, šviesti visuomenę siekiantys gydytojai reanimatologai surengė žmogaus gaivinimo mokymus ir pasidalino paprastais patarimais, iš kokių simptomų galima preliminariai nustatyti, kokia yra ligos staiga užklupto žmogaus būklė ir kaip tuomet reikėtų reaguoti.

Renginyje dalyvavo ir kardiologijos reanimacijoje dirbantis gydytojas Giedrius Navickas, kuris atskleidė, kad šiandien miokardo infarktai jau ištinka ir dvidešimtmečius, bei savo istorija pasidalino neseniai infarktą patyręs žurnalistas, etiketo specialistas Giedrius Drukteinis, šiandien jaučiantis dėkingumą tiems, kurie nebuvo abejingi jo nelaimės pradžioje.

G. Drukteinis: mokėti suteikti pagalbą – kiekvieno pareiga

Neseniai pats patyręs, ką reiškia atsidurti akistatoje su gyvybes šienaujančia liga – miokardo infarktu, G. Drukteinis pasakojo, jog lemtingąją dieną jokių negalavimų nejautė.  Nelaimė ištiko  sėdint automobilyje, iš kurio jį ištraukė ir gaivinti pradėjo nepažįstami žmonės.

Vienas  jų, ėmęsis gaivinimo, paskambino pažįstamam, vairuojančiam reanimobilį, ir jo padedamas vykdė gaivinimo instrukcijas. Šiam praeiviui G. Drukteinis sakė visuomet besijausiantis dėkingas.

„Mokėti suteikti pirmąją pagalbą širdies priepuolio atveju – šventa kiekvieno žmogaus pareiga. Nes širdies smūgis gali tykoti bet kurio žmogaus bet kurią jo gyvenimo akimirką – ir ją suvaldyti tegali kažkas kitas, esantis šalia“, – teigė G. Drukteinis.

Jis džiaugėsi, kad atkreipiamas vis didesnis dėmesys į gaivinimo ir būtinosios pagalbos svarbą: „Kaip rodo pats gyvenimas, gelbėjimas nuo infarkto, kitų ūmių priepuolių yra pagrįstas kito žmogaus artumu. Todėl žmogiška suvokti, kad tiesiog negalime būti abejingi kitam“, – dalinosi vyras.

G. Drukteinis vylėsi, kad visuomenė taps jautresnė kitų problemoms. „Tikiuosi, ateis toks laikas, kai matydami sukniubusį žmogų, mes visų pirma pagalvosime apie tai, kokios pagalbos – medicininės, socialinės ar psichologinės – jam reikia, užuot nusisukę ar aplenkdami jį kaip kliūtį, trukdančią skubėti tolyn“, – svarstė jis.

Pirmosios minutės – svarbiausios

Pasak medikų, nors dažnas baiminamasi, kad gali tekti gaivinti svetimą žmogų, 3 iš 4 sveikatos sutrikimų, kai prireikia gaivinimo ir skubios pagalbos, ištinka artimoje aplinkoje. Gydytojas reanimatologas E. Gaižauskas pažymi, kad bijoti,  jog gaivindami žmogų jam pakenksite, nevertėtų – daug didesnė tikimybė pakenkti yra nedarant nieko, mat pirmosios akimirkos praradus sąmonę yra pačios svarbiausios. „Jei pirmosiomis minutėmis nieko nedarysite, o vėliau atvažiuos geriausių gydytojų brigada su įranga, jų galimybės išgelbėti žmogų bus jau gerokai mažesnės. Dėl to kiekvienas ir turi mokėti gaivinti, nes remiantis praktika, gaivinimai sėkmingesni, jei jie buvo pradėti įvykio liudininko“, – tikino gydytojas.

Jis pasakojo, kad nustačius, jog žmogus nekvėpuoja, būtina imtis iniciatyvos pačiam – atlikti širdies masažą, kviestis pagalbą ir kitiems nurodyti ieškoti artimiausio defibriliatoriaus. Kuo anksčiau panaudojamas šis prietaisas, tuo daugiau galimybių išgyventi turi  žmogus.

„Apie 70–80 proc. visų širdies sustojimų yra dėl miokardo infarkto, o jo pradinis širdies ritmas yra skilvelių virpėjimas. Geriausias jo gydymas ir yra elektrošokas – defibriliacija, todėl defibriliatoriai turėtų būti prieinami visur, bet kurioje vietoje, kad esant poreikiui bet kuris žmogus galėtų jį greitai panaudoti ir taip išgelbėti gyvybę. Nes jei mes per kelias minutes neatstatome širdies ritmo, ištinka būklė, kai elektrošokas jau nebepadeda“, – įspėjo gydytojas reanimatologas E. Gaižauskas.

Kaip naudotis defibriliatoriumi?

Kalbėdamas apie defibriliatorius E. Gaižauskas patikino, kad jais naudotis yra paprasta ir saugu: „Koks bebūtų defibriliatoriaus modelis, ant jo bus du mygtukai, o įjungus daugiau žinoti nieko nereikia, nes aparatas įgarsintas ir sako, ką reikia daryti. Jis sukurtas ne gydytojams, o visiems žmonėms, kurie visiškai nesupranta, ką reikia daryti, bet gali sekti nurodymus. Juo naudotis iš tiesų saugu, nes defibriliatorius pasikrauna pats ir tik tada, kai širdies ritmas reikalauja defibriliacijos – to reguliuoti mes negalime. Tai efektyvus, paprastas ir saugus prietaisas, todėl jis visada turi būti netoliese.“

Tuo tarpu kardiologijos reanimacijoje dirbantis gydytojas G. Navickas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje ūminis miokardo infarktas ir priešinfarktinės būklės kasmet yra diagnozuojamos apie 40 tūkst. žmonių. Vien šie susirgimai kasmet nusineša per tūkstantį  gyvybių.

Ir nors vyrauja nuomonė, kad miokardo infarktas – vyresnio amžiaus žmonių liga, vis dažniau ja suserga vos dvidešimties ar trisdešimties metų amžiaus žmonės. Tad, pasak gydytojo G. Navicko, pastebėjus sukniubusį žmogų pirmiausia reikia patikrinti, ar jam reikalinga pagalba.

„Jei žmogus nereaguoja, yra nesąmoningas, nekvėpuoja, reikia pradėti gaivinti pačiam. Efektyvi priemonė, galinti išgelbėti žmogaus gyvybę, yra automatiškai veikiantis defibriliatorius. Kur yra artimiausias aparatas, gali pasakyti Bendrojo pagalbos centro dispečeris, kuriam svarbu iškart pranešti apie situaciją.

Defibriliatorių reikia atsinešti arba paprašyti, kad surastų ir atneštų kitas šalia esantis žmogus. Kadangi prietaisas veikia automatiškai, jis šoko neduoda, jeigu širdis veikia, todėl nėra jokio pavojaus jį naudoti. Kol kiti skambina Bendrajam pagalbos centrui ir ieško defibriliatoriaus, būtina gaivinti žmogų“, ¬– būtinaisiais pagalbos veiksmais dalinosi kardiologas.

Kokie simptomai išduoda, kad žmogui gresia infarktas? Pasak G. Navicko, pirmiausia reikėtų sunerimti, jei pasikeičia įprastinio fizinio krūvio tolerancija – tarkime, lipant į kalniuką reikia sustoti, atsiranda negeras pojūtis už krūtinkaulio, krūtinės centre, nors sustojus per keletą ar keliolika minučių jis praeina. „Kartais tas jutimas už krūtinkaulio gali būti spaudimas, veržimas, skausmas, smaugimas, jis gali plisti į gerklę, į kairį petį ar ranką, po mentimi, tarp menčių. Reikėtų susirūpinti ir tada, jei fizinio krūvio metu atsirado naujas dusulys, širdies ritmo sutrikimai, kurių anksčiau nebuvo, jei širdis „permuša“, dirba per smarkiai.  Į gydytoją visada verta kreiptis, jei žmogui nerimą kelia kokie nors jutimai krūtinėje ar, tarkime, tirpstanti kairė ranka. Jei žmogus ilgiau kaip 20 minučių jaučia stiprų skausmą krūtinėje, reikia kviesti greitąją pagalbą.

Ką daryti pamačius sukniubusį žmogų: 5 gydytojų reanimatologų patarimai

- Pamatę sukniubusį, už širdies susiėmusį žmogų, nedelskite – kvieskite aplinkinius padėti ir imkitės iniciatyvos patys, nelaukite, kol pradės kažkas kitas.

- Nustatykite, ar žmogus kvėpuoja, stebėdami jo krūtinės ląstą, klausydamiesi kvėpavimo. Jei jis nekvėpuoja, nedelsdami pradėkite širdies masažą. Stipriai spauskite krūtinės ląstos vidurį sunertomis rankomis apie 100 kartų per minutę greičiu.

- Nurodykite aplinkiniams, ką daryti – užmegzkite akių kontaktą su konkrečiais žmonėmis, vienam liepkite skambinti 112 ir kviesti pagalbą, kitiems – ieškoti artimiausio defibriliatoriaus. Jei nesate tikras, ar teisingai atliekate gaivinimą, klausykitės greitosios pagalbos dispečerių nurodymų.

- Jei atliekant širdies masažą tiksliai nežinote, kada ir kaip daryti įpūtimus, geriau jų nedaryti visai. Stresinėje būsenoje įpūtimai gali nepavykti, o bandant juos atlikti iš naujo, gaištamas brangus laikas – neatliekami širdies paspaudimai, kurie yra daug svarbesni.

- Nebijokite panaudoti defibriliatorių. Specialių žinių jo naudojimui nereikia, aparatas jums pats pasakys, kokius veiksmus atlikti ir yra visiškai saugus.