Dirbant vyresniame amžiuje labiausiai praverčia gyvenimiška patirtis ir atsakomybės jausmas

Su metais atsakomybė, kurios dvasioje augo ir augino savo vaikus, tik stiprėja. Tuo tarpu vertingiausia vyresnio amžiaus darbuotojų patirtis – tai žinios ir praktika, kurią įgijo, kurdami gyvenimą nuo pradžių tais laikais, kai parduotuvėse nieko nebuvo ir viską reikėjo susirasti, pasidaryti, pasigaminti patiems. Žinias bei atsakingą požiūrį Olga stengiasi perteikti jaunesniems kolegoms, o labiausiai džiaugiasi kelionėmis su vyru ir ilgai lauktu, svajotu ir, tikrąją ta žodžio prasme, išprašytu anūku.

Visko išmoko jau pradėjusi savarankišką gyvenimą sostinėje

„Dabar jaunimas viską turi, gali lengvai įsigyti, o ir savarankišką gyvenimą pradeda sulaukę 19-os ar vyresni. Tuo tarpu mes vos 16-os iš pajūrio išskubėjome į Vilnių – dūrėme su drauge pirštu į specialybes, iš kurių galėjome rinktis, svarbu, kad mokslai vyktų sostinėje, ir išvažiavome. Visko mokinausi savarankiškai nuo pat pradžių – nuo valgio gaminimo. Sukūrus šeimą, auginant sūnų, viską reikėjo pačiai gaminti ir stengiausi, kad vaikas gautų šviežią, sveiką maistą“, – savo savarankiško gyvenimo pradžią prisimena klaipėdietė Olga. Ji įsitikinusi, jog tuo metu įgyta patirtis, kai auginant sūnų, rūpinantis namais reikėjo pačiai viską gaminti, jai labai praverčia ir darbe. Daugiau nei 20 metų dirbusi pagal maisto technologės specialybę – virėja ir gamybos vedėja mokyklos valgykloje, jau sulaukus keturiasdešimtmečio p. Olga perėjo į naują darbą „Rimi“ prekybos centre.

Čia moteris taip pat dirba su maistu – salotų, mėsos gaminių skyriuje. Šiame darbe Olgai ypatingai praverčia taip pat jaunystėje, dar augant su tėvais, išsiugdytas atsakomybės jausmas. „Jei jau dirbu, tai dirbu, kaip sakoma, nuo dūšios. Viską turiu padaryti iki galo ir negaliu žmogaus pavesti, todėl per tuos 12 metų, kai dirbu „Rimi“, nei karto neturėjau biuletenio. Vieną vienintelį kartą, kai po kelių dienų darbo su aukšta temperatūra kolegos pamatė, kad jaučiuosi labai blogai, pasiūlė eiti namo ir mane pavadavo“, – pasakoja Olga.

Naujame darbe ir jauni, ir vyresni turi vienodų baimių

Prisiminusi šį išimtinį atveji, kai dėl ligos nedirbo, ji pabrėžia, jog darbe labai svarbu tarpusavio pagalba, ypač naujam, darbą pradedančiam žmogui. „Atėjęs jaunas žmogus žinių ir įgūdžių gali semtis tik iš vyresnių, daugiau patyrusių kolegų. Aš taip pat kažkada buvau jauna ir man padėjo. Dabar, esu įsitikinusi, mes turime padėti jauniems – padėti jiems tobulėti, atverti kelius“, – sako p. Olga. Ji taip pat išmokino ne vieną naujai į darbą atėjusį kolegą. Moteris pastebi, jog tiek jauni, tiek darbą gerokai vyresniame amžiuje keičiantys ar naujai pradedantys žmones turi tų pačių baimių – bijo, kad nepavyks, kad nesugebės, todėl kiekvieną Olga bando nuraminti, sakydama bei mokindama viską įsisavinti palaipsniui ir tik paskui daryti greičiau bei geriau.

Kolegoms moteris ne tik stengiasi visada padėti, mokina jaunesnius, bet su jais dalinasi savo iš kelionių parsivežtais įspūdžiais. Būtent kelionės Olgai šiuo gyvenimo etapu yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų. „Mano labai geras darbo grafikas, kai keturias dienas dirbi, o keturios laisvos, todėl su vyru bent du kartus per metus būtinai kur nors keliaujamame. Jau buvome Tunise, Egipte, Madeiros saloje, Portugalijoje, Ispanijoje, Kuboje, Bulgarijoje, Albanijoje, šiais metais planuojame važiuoti į Juodkalniją“, – planais dalinasi p. Olga.

Darbas leidžia keliauti, o kelionės pildo svajones

Kitais metais sūnus su šeima kviečia tėvus keliauti drauge į Šri Lanką, o iš ten jau netoli ir Vietnamas, Kinija, Japonija – šalys, kurias moteris svajoja aplankyti. Su kelionėmis susijęs ir vienas didžiausių Olgos bei jos vyro norų – susilaukti anūko: „Vedęs vienintelis sūnus labai ilgai neturėjo vaikų, o mes labai laukėme anūko. Kai nuvažiavome su vyru į Stambulą, gidė nuvedė į vietą, kurioje, kaip tikima, turint gyvenimišką norą, jis gali išsipildyti. Linkėdami sau pagaliau sulaukti anūko, įmetėme monetą nurodytoje vietoje ir po devynių mėnesių tapome seneliais. Dabar gyvenu dėl jo, anūkas – mūsų gyvenimo prasmė, taip išlauktas, išmylėtas“, –  džiaugiasi p. Olga.

Anūkas po mokslų ateina pas senelius, kur močiutė Olga paruošia jo mėgstamų valgių. Tarp moters šeimai ir draugams gaminamų patiekalų – ne vienas, parsivežtas iš kelionių po užsienio šalis: „Iš visų kelionių parsivežu pabandyti bent po vieną naują patiekalą. Pavyzdžiui, visada dairausi patiekalų su mano mėgstamais baklažanais – taip po kelionės į Bulgariją namie pradėjau gaminti baklažanų užkepėlę“, – dalijasi p. Olga. Priešingai nei baklažanas, avokadas nėra jos mėgstamas, bet viešėdami Madeiroje viename restorane su vyru paragavo patiekalo iš avokado su pomidorų tyre, krevetėmis, česnakais, žalumynais, kuris nustebino maloniu skoniu, ir dabar Olga turi būdą, kaip įtraukti šį sveikatai naudingą vaisių į šeimos meniu.