Drąsų karjeros posūkį padariusi Suzana: darbo pokalbyje visada paklausiu vieno klausimo

„Pamačiau, kad prie namų stato parduotuvę ir pagalvojau, kad bus labai patogu. Kiek galiu važinėti“, – juokiasi moteris ir pradeda pasakojimą apie karjeros kelią visiškai pakeitusį sprendimą. Parduotuvės vadove dabar dirbanti Suzana atskleidžia, kokį pirmą klausimą visada užduoda darbo pokalbyje ir kodėl kartais darbuotojas be patirties yra geresnis pasirinkimas nei patyręs kandidatas.

Nutarė žengti itin drąsų žingsnį

Paklausta, kodėl didžiulę gyvenimo dalį dirbusi visai kitoje pardavimų srityje, moteris staiga nutarė karjerą pakreipti šiuo keliu, Suzana atvira: „Pirmiausia, aš labai mėgstu mokytis. Nauja veikla, naujas darbas man yra kaip nauja proga kažko išmokti. Kuo daugiau naujienų – tuo man įdomiau. Vis tikrinu save, ar dar galiu, ar dar įveiksiu. O, įveikiau, tada vėl kažkokio iššūkio dairausi. Be to, žiūrėjau į šalia namų dygstančią parduotuvę ir galvojau, kaip būtų gerai dirbti čia, pagaliau prie namų“, – juokiasi Suzana, prisiminusi šiandien realybe virtusį pamąstymą.

Kai moteris gavo pasiūlymą vadovauti „Rimi“ parduotuvei Lentvaryje, sako nedvejojusi nė akimirkos, nors žinojo, kad laukia visiškai naujas etapas. „Kad pagerinčiau savo žinias, susipažinčiau su pareigomis plačiau, dalyvavau parduotuvės atidarymo procese Zujūnuose ir buvau prekių užkrovimo vadovė Trakuose. Prieš ateidama į „Rimi“, ilgą laiką dirbau įmonėje, prekiavusioje pramonine ir buitine siuvimo įranga. Prekyboje dirbu nuo 1994 metų, teko darbuotis su kosmetika, vaistinėmis, pramonine chemija, baldais, net žurnale kurį laiką dirbau. Supratau viena – visur įsivažiuoju labai greit, todėl taip drastiškai pakeičiau darbinę kryptį“, – sako pašnekovė.

Parduotuvės vadovė neslepia – darbas maisto produktus parduodančioje vietoje turi aiškų savitumą: čia būtina itin greita reakcija ir net gebėjimas poreikius, tendencijas numatyti į priekį. Juk maisto prekė negali būti nei per ilgai sandėliuojama, nei padėta netinkamoje vietoje.

Svarbiausias klausimas darbo pokalbyje ir vienas „Rimi“ išskirtinumas

Kiekvienas darbdavys turi savitų taisyklių ar kandidatams keliamų reikalavimų. Suzana, pati dalyvavusi personalo atrankoje, prisipažįsta turinti net privalomą klausimą darbo pokalbių metu: „Pirmas klausimas, kurį užduodu ir į ką reaguoju labai jautriai – ar žmogus nori dirbti, ar ne. Jei bus du kandidatai – vienas neturintis patirties, bet labai norintis dirbti, o kitas – patyręs, tačiau be užsidegimo, tik turintis kažką daryti, aš išsirinksiu tą, kuris nori dirbti, bet nieko nemoka“, – atvirauja Suzana ir sako, kad iš savo darbuotojų visada labiausiai laukia iniciatyvumo.

Moters teigimu, „Rimi Lietuva“ galioja itin lankstus požiūris į darbuotojus be patirties – jie laukiami, apmokomi ir akimirksniu integruojami į kolektyvą:

„Mano darbinėje praktikoje tai – pirma vieta, kur žmonės į darbą integruojami taip greit. Nereikia visiškai bijoti. Rimtai sakau, čia pirma vieta, kur aš pati taip greitai pasijaučiau tikrai jaukiai. Visiškas komfortas. Jei kažko nežinai – paruošta gausybė medžiagos, kur galima rasti informaciją. Nėra buvę situacijos, kad kažkas atsisakytų padėti. Nėra jausmo, kad šito žmogaus paklausi ir jis pasakys, o štai šio geriau neklausti.

Anksčiau pradėjusi dirbti naujoje vietoje gal mėnesį sėdėdavau, tylėdavau ir pratindavausi prie naujos aplinkos. Čia ateini ir tave priima iš karto, jauti, kaip tave bando įtraukti į „Rimi“ gyvenimą.

Tai susiję ir su darbais, ir su santykiais. Šioje įmonėje „kolektyvinė dvasia“ nėra vien graži frazė. Kai žinai, kad nebus momento, kai liksi vienas ir nežinosi, ką daryti – ir sunkumus priimi visai kitaip. Daugybė darbuotojų čia dirba jau daugiau nei 5 metus. Tai daug ką pasako“, – atvirauja Suzana.

Požiūris į konkurenciją ir būdas nuvyti stresą

„Rimi“ parduotuvės Lentvaryje vadovė tikina konkurencijos tarp kolegų nejaučianti, nors prisipažįsta – kai kuriose darbovietėse su tuo anksčiau susidūrusi. „Mes turime bendrą tikslą, tad kartu einame pirmyn“, – sako pusmetį naujoje vietoje dirbanti moteris ir juokiasi – jausmas toks, lyg šioje darbovietėje būtų spėjusi praleisti didžiulę gyvenimo dalį.

Parduotuvės vadovas, sako Suzana, pirmiausia turi mokėti sklandžiai dirbti komandoje, atrasti ryšį su žmonėmis, kad darbuotojai į darbą eitų noriai. Tik kai darbuotojas jaučiasi komfortiškai – įmonė klesti ir užduotys įgyvendinamos kur kas sėkmingiau. Įmonių vakarėliai, bendros kavos pertraukėlės, jaukūs susibūrimai, sako moteris, taip pat padeda sutvirtinti kolektyvą, tačiau reikia rasti visiems priimtiną formą.

Moteris sako ieškanti būdų ne tik tvirtinti kolektyvo dvasią, bet ir sėkmingai dorotis su stresu: „Kai jaučiu, kad diena buvo įtempta ir turiu greitai, čia ir dabar išjungti mintis – tiesiog skaitau. Tai man padeda visiškai atitolti nuo rūpesčių. Žiūrėdama filmą dar galiu galvoti apie kažką kitą, bet kai imu skaityti – viskas, pašalinių minčių nebelieka“, – juokiasi pašnekovė.