Į mokyklinį suolą Lietuvoje sės ir tūkstančiai Ukrainos vaikų: prekybos tinklas „Rimi“ priminė svarbą padėti

Dalis jų į Lietuvos švietimo sistemą integravosi dar pavasarį, kiti į šalies mokyklas pirmą kartą įžengs rugsėjį. Anot Ukrainos ambasadoriaus Petro Beštos, Lietuva suteikė pabėgėlių vaikams visas galimybes toliau mokytis, tačiau vis dar susiduriama su iššūkiais, siekiant įkurti ukrainietiškas mokslo įstaigas, o daliai vaikų stinga ir pagrindinių mokymosi priemonių. Susitikime su Ukrainos ambasados ir bendruomenės atstovais dalyvavęs prekybos tinklo „Rimi“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius pabrėžė nenutrūkstamos paramos svarbą ir mokslo metams besiruošiantiems ukrainiečių vaikams perdavė kuprinių su svarbiausiais reikmenimis.

Susiduria su iššūkiais

Nuo karo pabėgusioms ir Lietuvoje įsikūrusioms ukrainiečių šeimoms finansinė našta kartais tampa per sunki, o išruošti vaikus į mokyklą daliai tėvų tampa iššūkiu. Prekybos tinklas „Rimi“, nuolat skiriantis paramą su ukrainiečių pabėgėliais dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijoms, prieš naujuosius mokslo metus toliau skiria pagalbą ukrainiečių šeimoms. Apie tai, kaip jas paremti, specialiame susitikime kalbėjosi Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, Ukrainos centro vyriausioji koordinatorė Olesia Cholodova ir „Rimi“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra užregistruota daugiau kaip  61 tūkst. Ukrainos pabėgėlių. Tarp jų yra beveik 6 tūkst. vaikų iki 5 metų ir 17,2 tūkst. vaikų – nuo 6 iki 17 metų amžiaus. Didžioji dalis šių vaikų integruojasi į Lietuvos švietimo sistemą. Šiuo metu Lietuvos mokyklas lanko 7 601 ukrainiečių mokinys, darželius – 2760 vaikų.

„Nuo pat karo Ukrainoje pradžios Lietuvos mokyklos ir universitetai suteikė ukrainiečių vaikams galimybę iš karto pradėti mokytis, gauti nemokamus pietus, viešąjį transportą, popamokines veiklas. Kalbant apie iššūkius, didžiausias sunkumas iš karto juos integruoti į vietinį ugdymo procesą kilo dėl to, kad ukrainiečių vaikai nekalba lietuviškai“, – sako P. Bešta. 

Tuo tarpu dabar, praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo karo pradžios, didžiausiu iššūkiu tampa ukrainietiškų mokyklų Lietuvoje finansavimo stygius. „Ukrainietiškos mokyklos yra būtinos vaikams, kad jie galėtų tęsti mokslą Ukrainos švietimo sistemoje, o tai padės jiems grįžus į Ukrainą. Verslo pagalba gali apimti mokyklų aprūpinimą baldais ir medžiagomis, klasių įrengimą ir mokykloms skirtų patalpų remontą. Be to, vis dar yra šeimų, neturinčių galimybės paruošti vaikus mokyklai, aprūpinti juos kanceliarinėmis priemonėmis“, – pastebi ambasadorius. 

Pasak Petro Beštos, 2022 m. liepą Lietuvoje oficialiai įregistruotas „Tarptautinės ukrainiečių mokyklos“ filialas Lietuvoje – joje vaikai iš Ukrainos gali mokytis pagal savo šalies švietimo programą. Ukrainos centre organizuojami renginiai, veiklos ir užimtumas vaikams bei visiems ukrainiečių bendruomenės Lietuvoje nariams. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. būsimiems mokslo metams vien Vilniaus mieste užregistruota 500, o Klaipėdos mieste – 600 ukrainiečių mokinių. Ukrainiečių vaikai taip pat gali mokytis ukrainiečių mokyklose Vilniuje: Charkivo licėjaus „Edukacinės erdvės“ mokykloje „Gravity“ (užregistruoti 436 vaikai), privačioje lietuviškoje mokykloje „Varnų sala“ (užregistruoti 250 vaikų), Kaune – ukrainiečių mokykloje „Heroyam Slava“ (užregistruoti 423 vaikai).

Kaip pasakoja Ukrainos centro vyriausioji koordinatorė Olesia Cholodova, švietimas yra tik dalis vaikų integracijos Lietuvoje: „Labai svarbu vykdyti ir popamokines veiklas, kad moksleiviai turėtų kur leisti laiką tarp ukrainietiškai kalbančių bendraamžių, socializuotis ir išmokti naujų dalykų. Dabar tokią galimybę jie turi Ukrainos centre, įsikūrusiame Vytauto Didžiojo universitete. Tad įmonės, kurios norėtų prisidėti ir pasiūlyti nemokamų užsiėmimų ukrainiečių vaikams, kviečiami apsvarstyti galimybę paremti Ukrainos centrą.“

Paramos mažėja

Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, teikiančios pagalbą nuo karo Ukrainoje pabėgusiems žmonėms, pastebi mažėjančią paramą iš visuomenės, verslo ir kitų organizacijų. Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius sako, kad parama nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms yra viena pagrindinių įmonės tvarumo sričių. Nuo karo Ukrainoje pradžios, „Rimi Lietuva“ motininė bendrovė „ICA Gruppen“ šios šalies piliečių paramai paaukojo 963 tūkst. eurų (10 mln. Švedijos kronų). Prekybos tinklas „Rimi“, siekdamas prisidėti prie paramos ukrainiečių pabėgėlių vaikams ir savo pavyzdžiu paskatinti Lietuvos žmones padėti, padovanojo vaikiškų kuprinių su pagrindiniais mokykliniais reikmenimis bei toliau tęs paramos aukojimą su pabėgėliais dirbančios nevyriausybinėms organizacijoms. 

„Tikimės, kad ši dovana įkvėps vaikų kasdienybei šiek tiek džiaugsmo ruošiantis naujiems mokslo metams Lietuvoje. „Rimi“ nuo pat karo pradžios išreiškė palaikymą Ukrainos žmonėms:  įkūrė du nuolat veikiančius paramos rinkimo kanalus per elektroninę parduotuvę ir lojalumo programą, kuri leidžia pirkėjams aukoti pinigus organizacijoms „Maisto bankas“ bei „Gelbėkit vaikus“, padedančioms ukrainiečių pabėgėliams. Taip pat, kaip bendrovė savo pagalbą skyrėme„Maisto bankui“, „Blue&Yellow“ ir „Pilietinei medijai“, daug nuveikusioms padedant Ukrainai“, – sako V. Lukoševičius.

Perduodant kuprines ukrainiečių vaikams „Rimi“ iniciatyva taip pat buvo surengta paskaita su Ukrainos kultūros centro įkūrėju, pirmuoju kuksando meistru Lietuvoje Algirdu Kumža, kuris vaikams papasakojo apie taisyklingą laikyseną mokykloje ir už jos ribų. Prekybos tinklas tokiu būdu pratęsė kasmetinę tradiciją prieš mokslo metus surengti labdaros renginį vaikams, stokojantiems reikalingiausių mokyklinių priemonių.