Kaip gaminti išvengiant maisto švaistymo: A. Grigaliūnienės keto pusryčių receptas

Prekybos tinklo „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas sako, kad maisto švaistymas vis dar išlieka opia visuomenės problema, o jį sumažinti galima apsipirkimą bei maisto gamybą planuojant iš anksto. Tam pritaria ir renginių organizatorė, radijo bei TV laidų vedėja, receptų knygos „#agnėsketo ir kiti receptai“ autorė Agnė Grigaliūnienė, pasidalijusi savo mėgstamiausiu keto pusryčių – aštraus omleto su pomidorais – receptu, kuriam panaudojo šaldytuve užsilikusius produktus.

Impulsyvūs pirkiniai dažnai atsiduria šiukšlinėje

A. Grigaliūnienė antrąjį karantiną pasitiko su nauju šūkiu – „Vis tiek kažkas gausis“. Būtent taip vadinasi jos vedama nauja internetinė laida-serialas, siekiantis atkreipti dėmesį į maisto švaistymą, kurį galime sumažinti teisingai laikydami maisto produktus, planuodami valgymus ir apsipirkimus: „Šiemet pradėjau atidžiau save stebėti ir nuoširdžiau žiūrėti į procesus, susijusius su maisto pasirinkimu namuose. Nuo atidesnio apsipirkimo, maisto planavimo savaitei į priekį, iki galvojimo, kaip nieko neišmesti, o pagarbiai sunaudoti.“

Pirmoje Agnės laidoje sudalyvavęs „Rimi Baltic“ tvarumo specialistas L. Aleliūnas teigia, kad pernai rudenį darytos apklausos metu, net 8 iš 10 žmonių patvirtino, jog dažniausiai išmeta maistą dėl dviejų priežasčių – arba per daug jo nusiperka, arba per daug pasigamina. Nespėję suvartoti maisto produktų iki jų galiojimo pabaigos, žmonės maistą išmeta. Ekspertas pasakoja, kad sumažinti tokį švaistymą galima, pirmiausia, skiriant daugiau dėmesio apsipirkimui.

„Vienas iš esminių dalykų – tikslingas maisto planavimas. Teisingas maisto produktų pasirinkimas prekybos vietose yra vienas iš raktinių dalykų, kaip sumažinti maisto švaistymą. Eilinis pirkėjas gali eiti į parduotuvę su pirkinių sąrašu arba apsipirkti internetu – tokiu būdu dažniausiai nusipirksime tik tai, ko mums iš tiesų reikia“, – pataria „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategas L. Aleliūnas.

Laidos svečias pataria atkreipti dėmesį į savo vartojimo įpročius bei sąžiningai atsakyti sau, kodėl išmetami maisto produktai: „Pavyzdžiui, jei matote, kad laiku nesuvartojate įsigyto 1 kg mėsos ir jos lieka, kitą kartą pirkite mažiau. Jei per greitai surūgsta pienas – jo taip pat pirkite mažesnę pakuotę. Beje, 19 proc. apklaustųjų įvardijo impulsyvų apsipirkimą kaip priežastį, dėl kurios išmeta maisto produktus.“

Tvari kultūra padeda išmesti mažiau

Tokiu principu produktai planuojami ir prekybos centruose, pasakoja L. Aleliūnas: „Puoselėjame tvarumo ir perdirbimo kultūrą. Užsakome ir išdaliname vaisius ir daržoves po parduotuves tik pagal poreikį ir prognozuojamus pardavimus, taip sumažindami susidarantį likutį iki minimalaus. Vaisiai ir daržovės, nebetinkami pardavimui, atiduodami „Maisto bankui“,   iškeliauja į įvairius ūkius ir gamtininkų būrelius, kurie maitina gyvūnus ar į įmones, kurios perdirba vaisius ir daržoves į biodujas.“

Pasak „Rimi Baltic“ tvarumo eksperto, atsižvelgdami į sezoniškumą pardavėjai didina vienos ar kitos prekės asortimentą. „Pavyzdžiui, kai ateina melionų metas, pas mus vienu metu jų rasite net iki 7 rūšių. Taip pat, nors šviežios produkcijos turime daug, parduotuvėse nekrauname vaisių ir daržovių su kaupu, kad vaisiai ir daržovės nepatirtų pažeidimų ir išlaikytų šviežumą. Be to, stengiamės kuo daugiau vaisių ir daržovių palikti originaliose dėžėse, jog kuo mažiau juos liestume – su kiekvienu prisilietimu, trumpintume jų šviežumo laiką. Dėliojame produktus atsižvelgiama į vaisių ir daržovių suderinamumą taip, kad nokstantys vaisiai ar daržovės nepažeistų šalia esančių. Galiausiai, kiekvienas darbuotojas yra apmokomas, jog turėdami pakankamai žinių, jie galėtų tinkamai pasirūpinti vaisių ir daržovių kokybe. Visą tai yra mūsų „Šviežumo garantijos“ įrankiai, dėl kurių esame užtikrinti ir grąžiname pinigus, jeigu pirkėjas „Rimi“ įsigyja ne šviežių vaisų ar daržovių“, – pasakoja L. Aleliūnas.

Nepanaudotiems produktams – išradingi receptai

Kartu su prekybos centru „Rimi“ naują projektą įgyvendinanti A. Grigaliūnienė atkreipia dėmesį, kad kai kuriose šalyse išmetamo pagaminto maisto kiekis siekia net 30-40 procentų. „Visi turime ieškoti būdų, kaip prisidėti prie teigiamo pokyčio, kad maisto išmestume kuo mažiau. Žinoma, to pokyčio per vieną naktį pasiekti nepavyks, bet kiekvienas galime bent truputį pasistengti, kad pokytis vyktų, – tikina A. Grigaliūnienė, primindama, jog pasaulyje išmetama iki trečdalio pagaminamo maisto, kai kitose šalyse badauja žmonės. – Mes tiesiog tingime pasukti galvą ir paieškoti išradingesnių receptų, kuriuose galėtų panaudoti likučius.“

Jau dešimt metų intensyviai namuose gaminanti A. Grigaliūnienė naujoje laidoje pasidalino viena idėjų, kaip sumaniai panaudoti užsilikusius produktus – pagamino aštrų keto omletą: „Patogus būdas nešvaistyti maisto – pradėtus naudoti produktus laikyti maisto indeliuose ir vėliau sunaudoti kitam patiekalui. Šiam „Agnės keto“ receptui naudosiu nuo praėjusio gaminimo likusius čili pipirus. Patiekalas pasižymi tuo, kad jame ypač mažai angliavandenių, tačiau jis – labai skanus.“

„Agnės keto“ omleto receptas

Reikės (2 porcijoms):

• 4 kiaušinių
• Sviesto
• Alyvuogių aliejaus
• Smulkintų pomidorų
• 1 čili pipiro su sėklytėmis
• Smulkinto sūrio
• Žalumynų papuošimui
• Druskos, pipirų
• Kaip pasigaminti:

Supjaustykite pomidorus nedideliais gabalėliais, susmulkinkite čili pipirus. Keptuvėje ištirpinkite sviestą kartu su šlakeliu alyvuogių aliejaus. Į įkaitusią keptuvę dėkite smulkintus čili pipirus, juos trumpai pakepkite ir sudėkite į keptuvę pomidorus. Kol pomidorai troškinasi, dubenėlyje suplakite kiaušinius, į plakinį įpilkite šlakelį alyvuogių aliejaus, įberkite druskos, išmaišykite. Išplaktą kiaušinių masę pilkite į keptuvę ant pomidorų ir palikite kepti nemaišydami. Šiek tiek pakepus, ant paviršiaus berkite sūrį, pabarstykite pipirais. Iškepusį omletą pagardinkite žalumynais.