Karantino metu darbuotojų emocine sveikata „Rimi“ rūpinasi ir nuotoliniu būdu

Tai supranta ir atitinkamai savo darbuotojų emocine sveikata rūpinasi prekybos tinklas „Rimi“, kas  savaitę organizuojantis nuotolinius susitikimus su įvairiais psichologijos, produktyvaus darbo ir jo organizavimo ekspertais.

Svarbu mokėti priimti įvairias emocines būsenas ir su jomis būti

„Darbuotojų fizinis saugumas, sukuriant galimybes dirbti saugioje aplinkoje tiek prekybos centrų, tiek ofiso darbuotojams, – pirmoji užduotis, kurią sau keliame nuo pat koronaviruso grėsmės padidėjimo šalyje. Dabar, kai karantino sąlygomis gyvename jau mėnesį, ne mažiau svarbu tampa pasirūpinti, kad darbuotojai jaustųsi ramūs ir išlaikytų emocinę sveikatą, be kurios joks protinis ar fizinis darbas negali būti produktyviai atliekamas. Imamės įvairių priemonių jau nuo pat karantino pradžios – skiriame dėmesio šiai temai virtualiuose renginiuose, pokalbiuose, naujienlaiškiuose ir pan.“, – sako l.e.p. „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė.

Pasak jos, gebėjimas mąstyti teigiamai, išlaikyti pozityvų požiūrį ir, galiausiai, emocinę sveikatą ypatingai svarbus dirbant tiesioginį darbą su žmonėmis. „Mažmeninės prekybos įmonėms dabar tenka ypač svarbus vaidmuo – pasirūpinti būtinų prekių prieinamumu gyventojams. Tai reiškia, kad mūsų darbuotojai bet kurioje situacijoje turi išlikti užtikrinti šios misijos svarbumu ir daryti viską, kas būtina, ją vykdant. O tai apima nuolatinį bendravimą su įvairiais žmonėmis – nuo valstybinių institucijų, kontroliuojančių organizacijų vadovų iki prekes į parduotuves pristatančių kurjerių bei į jas apsipirkti ateinančių gyventojų. Jie, kaip ir mes, dabar išgyvena įvairias emocines būsenas, tad turime mokėti jas priimti ir su jomis būti“, – sako V. Kaikarienė.

Žmonių elgesys skyla į dvi pozicijas

„Esame taip sutverti, kad mažiausiai 21 dieną kažką darydami įeiname į ritmą ir prie to priprantame. Su karantino sąlygomis jau lyg ir apsipratome, tačiau psichologiškai susitaikyti su finansiniais pokyčiais, darbo ritmo pasikeitimu, nežinomybe žmonėms itin sudėtinga“, – pritaria vienos iš „Rimi“ darbuotojams organizuotos ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ paskaitos lektorius psichoterapeutas, verslo konsultantas Laurynas Narbutas. Jo teigimu, dėl minėtų pasikeitimų ir situacijos neapibrėžtumo šiuo metu psichoterapinių konsultacijų poreikis šalyje yra išaugęs.

Analizuodamas žmonių elgesį krizės metu, pagal jį L. Narbutas žmones skirsto į dvi kategorijas: vieni yra vadinamieji „ledkalniai“ (tie, kurie tyli), o kiti – „ugnikalniai“ (tie, kurie „verda“ ir „spjaudosi“ emocijomis). Į šias dvi pozicijas, pasak psichoterapeuto, mes įkrentame dėl saugumo trūkumo – galimos ligos, ekonomikos smukimo, bendros situacijas neaiškumo: „Ugnikalniai“ yra tie žmonės, kuriems reikia duoti išsilieti. Klausimas, ar jūs savyje turite resursų tas emocijas išklausyti. Jeigu turite, tiesiog juos išklausykite ir nepriimkite nieko asmeniškai. Dažniausia mūsų klaida yra priimti asmeniškai dalykus, kuriuos mums sako nepažįstami žmonės.“

Bendraujant su „ugnikalniais“ L. Narbutas pataria būti atsargiais: „Yra tam tikra riba – niekas neturi jokios teisės ant jūsų šaukti ar jūsų įžeidinėti, tad priartėjus prie šios ribos galite mandagiai paprašyti žmogaus nekelti balso, nesikeikti, neįžeidinėti. Nesvarbu, ar tai jūsų šeimos narys, ar gatvėje sutiktas nepažįstamasis.“

Tuo tarpu „ledkalniais“ žmonės tampa dėl saugumo trūkumo: „Šiuos žmones slegia labai didelė vidinė baimė pasirodyti silpniems ar nekompetentingiems, tad jie dažniausiai atsitraukia ir tyli, siekia gauti kuo mažiau dėmesio. Šeimos nariams ar bendradarbiams reikėtų pagalvoti, kaip tokiems žmonėms užpildyti vidinį saugumo trūkumą, jog „ledkalnis“ išdrįstų jums atsiverti.“

Prisiimkite atsakomybę už savo emocijas

Kaip teigia psichoterapeutas, jeigu emocijų balansas yra sutrikdytas dėl finansų krizės, karantino, netekties ir kitų gyvenimą sukrečiančių dalykų, emocijų tūris persipildo ir jos pradeda taškytis per kraštus. Tuomet jas tenka sugerti aplinkiniams.

„Vaikiška pozicija norėti, kad viskas susitvarkytų ar karantinas baigtųsi. Jeigu sėdėsiu ir lauksiu, tikėtina, kad ta emocija manyje tik augs. Suaugusiojo klausimas sau būtų: ką galėčiau padaryti, kad mano emocijos šiek tiek nuslūgtų? Galime pradėti galvoti, iš kur tos emocijos kyla ir kaip sau padėti – pradėti taupyti, susikurti darbo rutiną namuose, palaikyti ryšį su artimaisiais kitomis priemonėmis ir išlaikyti kiek įmanoma įprastą gyvenimo ritmą“, – pataria specialistas. 

L. Narbutas pažymi tiksliai apibrėžtų taisyklių darbe ar namuose svarbą: „Būtina išskirti dalykus, kurie visiems yra prioritetiniai ir pamiršti „nerašytas taisykles“. Svarbiausia yra tai, kaip mes sugebame išbūti santykyje kai yra sunku ir nemalonu, o tai padės padaryti aiškūs prioritetai. Jeigu mes galime tai išgyventi kartu, vadinasi, turime tvirtą santykį ir panašią vertybinę skalę.“

Kaip sau padėti?

Pasak specialisto, visi turime atrasti toleranciją žmonėms, kurie šiuo metu yra irzlūs ir pikti: „Nėra tikslo dabar su tokiais žmonėmis kovoti. Geriausia būtų išlaukti, kol jie nurims ir apie tai pasikalbėti emocijoms atslūgus. „Ugnikalniui“ reikia duoti išsiveržti ir šio proceso svarbu nestabdyti, nes gali būti tik dar blogiau. Jeigu pats esate „ugnikalnis“, patarčiau emocijas raminti medituojant, kalbantis, pažvelgiant į situaciją iš šalies.“

Jeigu pats nesijaučiate gerai, negalėsite padėti ir kitiems, pastebi L. Narbutas. Pasirūpinti savimi reiškia paprašyti pokalbio iš artimųjų: „Galbūt tai skamba banaliai, bet jūs neįsivaizduojate, kiek daug dalykų žmonės gali iškalbėti ir pasijusti geriau. Kalbėtis – padeda. Mes būsime tie, kurie pamatys, kaip transformuojasi pasaulis. Vienas iš pokyčių, kuris taip pat, tikėtina, įvyks – žmonės išmoks kalbėtis, girdėti ir klausytis.“

Išeiti iš irzlios būsenos specialistas pataria dirbant su savo kūnu. „Jeigu keisite kūno būseną, pyktis turėtų praeiti ir galvoje. Vienas iš lengviausių būdų – pradėti judėti. Tuomet kūnas atsipalaiduoja ir pyktis galvoje praeina. Tad šokite, pasivaikščiokite ar pabėgiokite, išsirėkite nuėjęs į mišką, susitvarkykite namus ar nuvažiuokite į sodą. Fizinis aktyvumas pravėdins mintis ir iškart pasijusite geriau.“

Atsipalaiduoti padedančių ir stresą mažinančių kvėpavimo pratimų pirmosios ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ paskaitoje taip pat mokė lektorė, produktyvumo ir komandinės elgsenos trenerė Liana Mogišaitė. Su „Rimi“ darbuotojais ji dalinosi praktiniais patarimais, kaip suprasti save ir aplinkinius bei galimus asmenybės pokyčius šiandieniniame kontekste. Emocinę sveikatą stiprinančių paskaitų ciklą darbuotojams „Rimi“ tęs visą karantino laikotarpį.