Lietuviai vis dar nežino, kur išmesti respiratorius: ką svarbu žinoti?

Pasak prekybos tinklo „Rimi“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovo Liudviko Alelliūno, pastaruoju metu augant respiratorių poreikiui ir pardavimams tuo pačiu vartotojų pusėje didėja ir šių atliekų kiekis. Todėl „Rimi“ primena tinkamą asmens apsaugos priemonių utilizavimo būdą bei atkreipia dėmesį, jog saugodami save turime nepamiršti saugoti ir gamtos. 

„Net neabejoju, kad nutirpus sniegui, šiais metais per „Darom" akciją populiariausia rasta atlieka bus medicininė kaukė. Tiek vienkartinės kaukės ir respiratoriai, tiek pirštinės yra gaminamos iš sintetinės kilmės medžiagų, gumų ir plastikų, kurios gamtoje užsiliks šimtus metų. Šios šiukšlės kenkia gamtai, nes išsiskiria įvairūs chemikalai ir mikroplastikai, o pastarieji užteršia viską aplinkui: dirvožemį, požeminius vandenis, gyvąją gamtą, pagaliau net vėjo nešamos smulkios plastiko dulkės neabejotinai pateks ir mūsų plaučius. Dėl to visų mūsų tikslas saugant savo sveikatą maksimaliai apsaugoti ir aplinką, jog panaudotų kaukių netektų rinkti ateities kartoms, bei neatmintume Covid pandemijos, kaip laikotarpio, kuomet žmonija prisišiukšlino daugiausiai“, – sako L. Aleliūnas.

Prekybos tinklas „Rimi“ turi vidines taisykles, kurių laikantis asmens apsaugos priemonės išmetamos į komunalinių atliekų konteinerius, kaip tai ir pataria aplinkosaugos specialistai.

„Pastaraisiais metais medicininės kaukės tapo nauju taršos šaltiniu, o dabar tokiu tapti pretenduoja ir respiratoriai. Juos, kaip ir visas atliekas, svarbu tinkamai išmesti, kad šios neatsidurtų gamtoje. Medicinines kaukes ir respiratorius reikėtų išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, nes tai yra medicininė atlieka, kuri, deja, nebus perdirbta, bet svarbu ją tinkamai sutvarkyti. Vis dar dažniausiai pasitaikanti klaida ta, jog žmonės kaukes meta į plastikui skirtą konteinerį, tačiau reiktų įvertinti tai, jog medicininė kaukė ar respiratorius nėra pakuotė – tik tokios atliekos gali keliauti į plastikui skirtus konteinerius, kurių tvarkymo sistemą apmoka organizacijos. Visos vienkartinės kaukės ir respiratoriai turi keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius“, – sako „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjas ir vadovas Domantas Tracevičius.

Pasak Lietuvos gamtos fondo projekto „Klimatosūkis“ vadovės Ingos Labutytės-Atkočaitienės, Europos Aplinkos agentūra ištyrė, jog nuo 2020-ųjų balandžio, kai pirmą kartą susidūrėme su pandemija, vien per pusmetį į Europą buvo importuota 170 000 tonų vienkartinių kaukių.  Maždaug 0.75 vieneto vienam Europos gyventojui.

„Toks kiekis suskaičiuotos tik iki 2020-ųjų rugsėjo, tad jį galime dauginti dar bent iš keturių, jei norime įsivaizduoti, kiek apskritai per visą pandemijos laikotarpį sunaudojome vienkartinių kaukių. Swansea universiteto Didžiojoje Britanijoje mokslininkai nustatė, kad kaukės į aplinką išskiria teršalus bei mikroplastiko daleles, todėl reikia atidžiai stebėti, kad kaukė neiškristų iš kišenės ir nenugultų kur nors gamtoje“, – taršos mastus apžvelgia Inga Labutytė-Atkočaitienė.

 „Rimi“ dėkoja visiems, kurie rūpinasi savo bei kitų sveikata ir apsipirkinėja laikydamiesi visų saugumo reikalavimų. Parduotuvėse šiuo metu, be kaukių dėvėjimo ir pirkėjų srautų reguliavimo, laikomasi ir kitų saugumo priemonių. Pirkėjus tradicinėse kasose skiria jau įprastomis tapusios apsauginės organinio stiklo sienelės, laikytis atstumų bei kitų saugumo ir asmens higienos taisyklių bei rekomendacijų ragina garsiniai pranešimai ir plakatai. Parduotuvėse taip pat įdiegtas „Rimi“ saugumo standartas. Remiantis juo, prie įėjimo į prekybos salę įrengtos rankų ir pirkinių krepšelių bei vežimėlių dezinfekcijai reikalingų priemonių stotelės. Jos pasiekiamos ir kitose, daugiausiai lankomose, parduotuvių erdvėse.