Nuo kasininkės iki vadovės: pasiekti aukštumų padėjo pedagogės išsilavinimas

Taip atsitiko ir vilnietei Olgai – pabaigusi pedagogikos mokslus bei laikinai įsidarbinusi prekybos tinklo „Rimi“ kasininke, ji įmonėje dirba jau du dešimtmečius, per kuriuos teko užimti ir vadovės poziciją. Universitete gautos žinios jai praverčia ir šiame darbe – Olga pasakoja, kad neretai užima ne tik mokytojos, bet ir globėjiškos kolektyvo mamos pareigas, negaili šiltų patarimų, o kai kuriems kolegoms tapo ir mentore.

Darbe praverčia pedagogės išsilavinimas

Nors šiais laikais įprasta darbovietes keisti dažnai, Olga „Rimi“ dirba jau dvidešimt metų ir visai nesijaučia išsikvėpusi – pradėjusi nuo kasininkės pareigų, dabar vadovauja beveik 100 žmonių siekiančiam kolektyvui. „Pirmiausia dirbau kasininke. Buvau įsitikinusi, kad tai bus laikinas darbas. Vėliau mano pozicijos vis keitėsi, kol tapau vienos iš parduotuvių direktorės pavaduotoja, o galiausiai ir pati pradėjau vadovauti parduotuvei. Jau treji metai, kaip užimu vadovės pareigas“, – pasakoja ji.

Užauginusi tris vaikus, Olga pasakoja ir darbe neretai užimanti globėjišką mamos vaidmenį. Taikyti tokį neįprastą vadovavimo metodą ją paskatino turimas išsilavinimas – moteris universitete mokėsi pradinių klasių pedagogikos. „Galbūt todėl į bendravimą su kolegomis neretai žiūriu mokytojos, mamos akimis. Universitete išmokau pagrindų, kaip bendrauti su žmonėmis, kodėl kai kuriuos dalykus reikia pasakyti ne kartą – tos žinios iš tiesų labai padeda. Beje, norėdama patobulėti, po dešimties metų „Rimi“, papildomai pabaigiau ekonomikos studijas Vilniaus universitete.“

Tenka pabūti ir psichologe

Anot pašnekovės, bet kurioje profesijoje kolegoms iš vadovo reikia ne tik lyderystės, bet ir globos, naudingų patarimų, saugumo jausmo, o neretai prireikia tapti ir savotišku psichologu. „Einant vadovo pareigas tenka pabūti ir psichologe, ir mokytoja, ir mama. Pavyzdžiui, sunkus laikotarpis buvo karantino pradžioje, kuomet reikėjo darbuotojams suteikti emocinę pagalbą – pasitaiko, kad su žmogumi reikia kalbėti ne vieną valandą, kol jis vėl pasijunta gerai“, – tikina Olga.

Moteris, pati pasiekusi karjeros aukštumų su malonumu padeda ir kitiems – dalijasi savo patirtimi bei žiniomis. „Aš darbe sutikau du žmones, kuriuos „auginau“ profesiškai – jiems reikėjo postūmio ir palaikymo, kad žengtų žingsnį vadovaujančių pareigų link. Dabar abu šie žmonės užima vadovaujančias pareigas, o iš mano pavaldinių tapo gerais draugais. Kiekvienam norisi turėti tokį žmogų, į kurį įdedi darbo ir matai rezultatą“, – įsitikinusi ji.

Skatina atvirumo kultūrą

Žinoma, pasitaiko ir tokių dienų, kai kolegų supratingumo prireikia jai pačiai – moteris pasakoja, kad norėdama ramaus laiko, gali atvirai apie tai pasakyti kolektyvui ir būna išgirsta. Olgai tokia atvirumo kultūra leido pelnyti darbuotojų pasitikėjimą: „Vadovaujant man labiausiai padeda nusiteikimas ir tikėjimas. Niekada negaliu įtikinti žmonių daryti tai, kuo pati netikiu. Jei esu įsitikinusi, kad pavyks – tada lengviau įtikinti ir kitus. Taip pat drąsa, nebijojimas suklysti ir pasakyti, kad kažko nežinau. Kai tavo kolektyve įsivyrauja tokia dvasia, tada lengviau dirbti – labai vertinu atvirumą, tiesą. Pasitikėjimas taip pat svarbu – jeigu pasitikite savo pavaldiniais, jie taps lojalesni ir padarysi daug daugiau.“

Olga pasakoja, kad darbe esant asmenybių, amžiaus bei nuomonių įvairovei, labiausiai padeda pokalbiai ir nuoširdumas. „Daug dėmesio skiriu asmeniškumui – visiems darbuotojams svarbu, kad su jais ryte pasisveikintum, paklaustum, kaip jiems sekasi. Svarbiausia, kad kolektyvas jaustųsi saugiai, nes tuomet gimsta idėjos, norisi dirbti, viskas vyksta greičiau ir sklandžiau. Juk smagiau būti darbe, kuriame tvyro gera nuotaika“, – įsitikinusi karjerą ir šeimą suderinusi moteris.