Nuo tvenkinio iki vitrinos – trumpiau nei para: žuvininkė pataria, kaip atpažinti šviežią žuvį

Nuo sausio Lietuvos prekybos centruose nelikus gyvų žuvų akvariumų, pirkėjams siūloma įsigyti jau vartojimui paruoštos šviežiai išdarinėtos žuvies. Anot „Birvėtos tvenkiniai“ įkūrėjos E. Brukštuvienės, lietuviai gali džiaugtis palankia geografija – dėl mažo šalies ploto vietiniams žuvininkams pavyksta iš tvenkinio pagautas žuvis iki parduotuvių vitrinų pristatyti itin greitai.

„Rimi“, kaip ir kituose šalies prekybos centruose, nuo sausio nebeliko gyvos žuvies akvariumų. „Birvėtos tvenkiniai“ šeimininkė E. Brukštuvienė teigia, kad šiam sprendimui svarbus ne tik visuomenės iškeltas humaniškumo klausimas, bet ir pasikeitę vartojimo įpročiai. „Manau, kad akvariumai ir be tam tikrų draudimų prekybos centruose būtų išnykę savaime, palaipsniui. Keičiasi vartotojas ir jo poreikiai, jauni žmonės dabar tikrai patys nebenori doroti žuvies, tokių retai pasitaiko. Žmonės skuba, jiems reikia, kad produktas būtų kuo arčiau galutinės vartojimo stadijos“, – sako žuvininkė.

Pasak jos, žuvis, užauginta ir pagauta tvenkinyje, patiria mažiau streso. „Pagal visus reikalavimus žuvis pirmiausia yra apsvaiginama specialiame įrenginyje, kad nesikankintų ir nepatirtų streso. Net nuo tvenkinio iki perdirbimo cecho ji keliauja specialioje talpoje, prisotintoje deguonies. Tuomet ji nedelsiant išdorojama. Viskas iki supakavimo į ledą užtrunka apie valandą, visi procesai atliekami greitai“, – pasakoja E. Brukštuvienė.

Šeimos verslas skaičiuoja dešimtmečius

E. Brukštuvienės vadovaujamas šeimos verslas „Birvėtos tvenkiniai“, kurį puoselėja kartu su vyru ir sūnumi, Ignalinos rajone gyvuoja jau daugiau nei tris dešimtmečius. Čia pardavimui net 31 tvenkinyje auginami lynai, amūrai, plačiakakčiai, lydekos, karosai ir karpiai. Žuvininkė prisimena, kad verslo įkūrimo pradžia buvo ilga – nuo ūkio projektavimo iki parengimo užtruko beveik 10 metų. Dabar bendras žuvininkystės plotas užima daugiau nei 800 hektarų, kurių dalį sudaro ir ekologinis ūkis.

„Žuvininkystės verslas yra tikrai labai sudėtingas – žuvis iki pardavimo reikia auginti net trejus metus. Ekologinė ūkio dalis vadovaujasi atskirais griežtais reikalavimais: žuvys turi būti auginamos mažesniu tankiu, reikalingi sertifikuoti pašarai – tai didelis iššūkis, tad užsibrėžiame išauginti tik tokią ekologiškos produkcijos dalį, už kurią galime būti atsakingi ir atitikti visus aukščiausius standartus“, – pasakoja E. Brukštuvienė.

Anot verslininkės, ūkio išskirtinumu tampa jo pagrindu sukurta saugoma teritorija „Natura 2000“, įtraukta į Vyriausybės patvirtintus buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus: „Mums pavyksta sėkmingai suderinti ūkinę ir gamtosauginę veiklas. Esame nuošaliau nuo didmiesčio – arti nėra jokių didesnių pramonės objektų, intensyvaus judėjimo, tačiau per trumpą laiką galime pasiekti sostinę ir kitus miestus. Mūsų ūkio geografinė padėtis tikrai dėkinga.“

Šviežumą išduoda žuvies išvaizda

Verslininkė pasakoja, kad Lietuvoje auginamos žuvies išskirtinumas tas, kad ji niekada nebūna užšaldoma, todėl prekybininkams pristatoma tik šviežia: „Žuvis dar vakar plaukiojo tvenkinyje, o šiandien jau yra išdorota ir atsiduria prekybos centro vitrinoje ant ledo, kur gali išbūti apie septynias dienas. Vakuumo pakuotėje ar su apsauginėmis dujomis supakuota žuvis šviežia gali išlikti dar ilgesnį laiką. Tai mūsų pranašumas.“

Norintis atpažinti pasenusią žuvį E. Brukštuvienė pataria žiūrėti į žuvies spalvą – ji turi būti nepakitusi, ant jos neturi būti gleivių. Kokybiška žuvis taip pat nebus pažeista išoriškai.

Abejonių kokybe nėra

Šeimos verslas, anksčiau prekybininkams tiekęs gyvas žuvis, dabar prekiauja šviežia ir ką tik išdarinėta žuvimi. Nors dažnai išgirsta dvejonių, kad parduotuvėms atsisakius akvariumų, žuvis nebėra tokia šviežia, E. Brukštuvienė patikina – į vitrinas žuvis atkeliauja itin greitai.

„Turime labai modernų žuvies perdirbimo cechą, kurį atsidarėme praėjusiais metais, pritaikytą tvenkiniuose išaugintai žuviai apdoroti. Mūsų išdarinėta žuvis prekystalius pasiekia mažiau nei per parą. Pavyzdžiui, šiandien vakare mes ką tik pagautą žuvį išskrosime, o rytoj ryte ji jau atsidurs „Rimi“ prekybos vietų sandėliuose. Žuvis į parduotuves atkeliauja ypač šviežia, dėl to abejonių kilti neturėtų“, – tvirtina žuvininkė.

„Kadangi esame nedidelė šalis, vietiniams verslams nesunku pirkėjus aprūpinti kokybiška ir šviežia žuvimi. Be to, pirkėjai, rinkdamiesi Lietuvoje užaugintą produktą, remia vietinį verslą. Mes vieni, be kitų pagalbos, neišgyventume, dėl šios priežasties stengiamės pateikti tik aukščiausios kokybės produktą“, – priduria E. Brukštuvienė.

Ruošiantis stabdyti prekybą gyva žuvimi, „Rimi“ išplėtė šviežios žuvies asortimentą – jį papildė lietuvių įmonių tiekiamu vakuumuotu karpiu, fasuota šviežia karpio filė ir jos gabaliukais, skrostu karpiu ant ledo. Prekybos tinklo prieš Naujuosius atlikta apklausa atskleidė, jog gyvos žuvies pasiges ketvirtadalis pirkėjų, įpratusių ją pirkti šventėms ar norėjusių būti tikri, kad perka tikrai šviežią žuvį. Tuo tarpu beveik trys iš keturių pirkėjų palaiko sprendimą neprekiauti gyva žuvimi, o beveik kas antras jos nepirko ir iki šiol.