„Pavargę“ vaisiai ir daržovės – ne išmetimui, o gardiems patiekalams

Kai užsukus į parduotuvę nuo lentynų pirkėjus pasitinka gražiausi vaisiai ir daržovės, kiekvienas produkto išvaizdos pokytis iškart asocijuojasi su kokybe. Bet išvaizda dar visai nereiškia, kad produktas nebetinkamas vartoti.

Pavytę vaisiai ir daržovės – iki kada galima vartoti?

„Zero waste“ – gyvenimo būdu be atliekų – besivadovaujanti Gintarė teigia, jog visuomenė yra pripratinta ir išmokyta matyti akiai patrauklius produktus: „Dėl didelio pertekliaus esame išmokyti, kad švieži produktai turi būti dailūs, be jokių išvaizdos pakitimų, patamsėjimų ar susiraukšlėjimų – lyg ką tik atvežti iš gamtos. Tačiau pamirštame, kad kaip ir mūsų, daržovių, vaisių išvaizda taip pat keičiasi. Tai nereiškia, kad produktas tapo prastesnis – jis tiesiog nebeatrodo taip, kaip mes esame išmokyti ar įpratę matyti nuolat. Pavyzdžiui, kiek pavytęs obuolys su viena ar kita tamsesne dėmele tebėra produktas, kuris turi įvairiausių vitaminų, mineralų. O pasitelkus kūrybiškumą, galima pasigaminti įvairiausių patiekalų.“

Tad pašnekovė teigia, kad „bjaurių“ vaisių ar daržovių tikrai nereikia bijoti ir iškart išmesti, o svarbu tinkamai įvertinti, kiek ir kam juos galima panaudoti. „Kadangi esame susiję su gamta, mūsų kūnas apdovanotas pačiais įspūdingiausiais jutikliais, kurie nusprendžia už mus, kas yra dar valgoma, vartojama, o kas ne. Pirmiausia, reikėtų apžiūrėti produktą. Jeigu aiškiai matosi pelėsis – nebevartojame. Jeigu yra tik išvaizdos defektas, tada galima pauostyti. Jeigu kvapas nėra pakitęs, galima ir mažą gabaliuką paragauti. Jeigu skonis nieko neišduoda, tikrai galima vartoti“, – savo jutimais pasikliauti ragina G. Dambrauskaitė.

Šiek tiek išmanumo ir pasigaminsite skaniausius valgius

Kaip panaudoti pavytusius vaisius ar daržoves, galima atrasti pačių įvairiausių būdų: nuo sriubos, padažo iki įmantraus deserto. Anot G. Dambrauskaitės, tai ne tik padeda sumažinti maisto švaistymą, skatina kūrybiškumą virtuvėje, bet ir padeda neišlaidauti.

„Iš uogų ir vaisių galima gaminti žaliuosius kokteilius – čia svarbiausias skonis ir tikrai nematysime, kaip jie atrodė prieš tai. Galima kepti ir įvairiausius pyragus ar kitokius saldumynus, pavyzdžiui, iš bananų – duoną, iš slyvų – keksiukus, sausainius ar bandeles. Kas pateks į orkaitę vis tiek nebeatrodys taip, kaip prieš tai. Iš užsistovėjusių daržovių mėgstu gaminti troškinį. Ar pavytusios, ar minkštesnės – smulkiai supjaustytos šiame patiekale visos daržovės lygios. Be to, kiekvieną kartą jis bus unikalus, vis kitokios sudėties ir skonio“, – pataria pašnekovė.

 Maisto švaistymo mažinimas – apie tai kalbėti nuo mažens

Produktų vertinimas pagal jų išvaizdą, pasak G. Dambrauskaitės, skatina atsainesnį visuomenės požiūrį ir į maisto švaistymą. Išmesti arba praleisti pro akis kažką prasčiau atrodančio – jau įprasta apsipirkimo praktika, kurią skatina ir didžiulis pasirinkimas. Todėl keisti požiūrį ir santykį su maistu reikėtų jau nuo mažų dienų.

Prekybos tinklo „Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė Renata Sagatauskė mano, kad prie maisto švaistymo problemos prisideda ir visuomenės švietimo spragos. „Neseniai atlikome savo pirkėjų apklausą, kuri parodė, kad 36 proc. apklaustųjų neišmeta jokio maisto, tačiau net 49 proc. pirkėjų vis dėlto tenka dalį jo išmesti, nes tiesiog nespėjama viso maisto suvartoti. Šie rezultatai atskleidžia, kad žmonėms dar ne visuomet pavyksta susiplanuoti savo pirkinius“, – svarstė R. Sagatauskė.

Kaip teigia „Rimi“ atstovė, prekybos centruose vis daugiau dėmesio skiriama maisto švaistymo klausimams. „Maisto švaistymo mažinimas tampa viena prioritetinių krypčių, skatiname pirkėjus atsakingai vartoti, galvoti apie pirkinius, ieškome kitų problemos sprendimo būdų“, – sakė R. Sagatauskė.

Pasak G. Dambrauskaitės, jeigu norime, kad mūsų šalyje žmonės gyventų tvariai – svarbu apie tai kalbėtis nuo mažų dienų. „Vaikams svarbu parodyti, kad maistas yra labai svarbus ir brangus išteklius. Tai galima pradėti daryti nuo pamokymo į lėkštę įsidėti tiek, kiek nori, ir nepirkti per didelio kiekio. Kadangi dirbu mokykloje, visuomet vaikus paraginame nešvaistyti maisto, o valgant valgykloje neišmesti visos porcijos – jei nesinori valgyti, geriau nepirkti. Tai yra labai svarbu, kadangi maistas – vienas svarbiausių išteklių“, – sako G. Dambrauskaitė.