Prieš šventes „Rimi“ parama pasiekė Kauno vaikų dienos centrus

Antroji karantino banga dar kartą skaudžiai smogė pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Viena jų – nepasiturinčios šeimos, kurių pajamos netekus darbo ar išėjus į prastovas dar labiau sumažėjo. Kol nėra aišku, kiek laiko žmonėms prireiks po jos atsitiesti, tris Kauno mieste ir jo rajone veikiančius vaikų dienos centrus, globojančius 70 socialinės rizikos šeimose augančių vaikų, pasiekė prekybos tinklo „Rimi“ parama. „Kadangi žmonių daug, o šis laikotarpis – vienas sudėtingiausių, labai džiaugiamės visa suteikta pagalba ir parama“, – neslepia centrus vienijančios Všį „Juventa“ vadovė Romualda Edita Naučiuvienė.

Karantinas parodė žmonių gerumą

R. E. Naučiuvienė pripažįsta, kad karantinas globojamas šeimas paveikė neigiamai, tačiau pirmojo ir antrojo karantino metu nustebino žmonių bei rėmėjų gerumas. „Per pirmąjį karantiną atsirado stebėtinai daug rėmėjų ir geradarių, kurie norėdavo suteikti kokią nors pagalbą – siūlydavo bulves, daržovių, drabužių ir pan. Tikrai pamatėme bei patys pajautėme žmonių gerumą. Galime pasidžiaugti, kad tuomet, kai sunku, mokame susivienyti ir padėti tiems, kam tos pagalbos labiausiai reikia.“

Centrų vadovė įsitikinusi, kad per mažos paramos nėra ir pateikia vienos savanorės pavyzdį. „Jau treti ar ketvirti metai viena iniciatyvi moteris, vardu Gintarė, organizuoja vaikams kalėdines dovanas. Mes iš vaikų surenkame piešinius su dovanėlių norais Kalėdų seneliui, o ji per socialinius tinklus buria žmones, kurie norėtų pradžiuginti vaikus. Atsiranda neįtiktinai daug geros širdies žmonių, tad visų vaikų svajonės būna išpildytos. Pirmiausia nepatikėjome, kad tai gali būti realu, bet paskui patiems teko įsitikinti. Ne veltui Kalėdos – stebuklų metas“, – sako Romualda Edita Naučiuvienė.

Vaikams vis dažniau prireikia psichologo pagalbos

Organizacijos vadovė džiaugiasi, kad pandemija neuždarė dienos centrų, tad jie ir toliau gali aktyviai dirbti: „Dienos centre visada yra darbuotojas, kuris bendrauja su vaikais nuotoliniu būdu ir jiems padeda ruošti pamokas, tačiau pastebime, kad vis daugiau vaikų prašo leidimo atvykti į dienos centrą. Manau, kad tie vaikai tiesiog labai nori pakeisti aplinką, kai kurie susiduria su nuotolinio mokymosi sunkumais – juk ne visi sugeba prisijungti, tėvai nelabai moka padėti. Aišku, laikomės reikalavimų ir palaikome atstumą, viską dezinfekuojame, patalpas vėdiname – svarbiausia užtikrinti žmonių saugumą, bet taip pat svarbu ir vaikų emocinė būklė.“

Deja, tačiau karantinas sukelia ne tik materialinės žalos – jis paveikia ir psichologinę,  emocinę būseną: „Šeimos susiduria su didesniu šurmulio namuose, kadangi visiems tenka būti vienoje patalpoje. Reikia pripažinti, kad tai išvargina ir net pradeda erzinti, bet mes turime psichologę, kuri noriai teikia pagalbą nuotoliniu būdu arba nuvažiuoja susitikti su vaikais ar jų tėveliais. Pastebime, kad vis daugiau žmonių pasinaudoja šia paslauga.“

Geriausia parama – maistas

Všį „Juventa“ vadovė pripažįsta, kad parama, kokia ji bebūtų, yra labai svarbi, net būtina. „Maisto davinius ir kitą paramą stengiamės apgalvotai ir po lygiai prieš šventes paskirstyti visoms šeimoms. Parama ypatingai svarbi toms šeimoms, kuriose abu ar kažkuris iš tėvų nedirba, tad poreikis paramai maistu išauga. Kartais nesusimąstome, kad šeimos tiesiog neturi pajamų, už ką įsigyti maisto produktų, o tuo labiau pradžiuginti vaikus saldainiais ar kita smulkmena. Tad labai džiaugiamės, kad antro karantino metu sulaukėme didžiulės maisto paramos iš „Rimi“. Iki šiol pamenu, kaip šis prekybos tinklas karštą vasaros dieną pradžiugino vaikus ledais. Atrodo, paprastas dalykas, bet mūsų vaikams buvo šventė.“

Nors šiuo laikotarpiu visi įsisukę į prieššventinį maratoną, Romualda Edita Naučiuvienė visiems linki stabtelti, susimąstyti ir padėkoti: „Juk gauname daug gero, bet per mažai pasakome „ačiū“. Ta proga norėčiau padėkoti visiems, kurie yra kažkuo prisidėję, kurie nepamiršta, palaiko ar tiesiog siunčia gražius linkėjimus. Noriu padėkoti ne tik savo, bet ir vadovų, vaikų vardu. Svarbu dėkoti ir vertinti kiekvieną akimirką, išmokti džiaugtis net ir mažiausiomis smulkmenomis.“