Psichologė pataria, kaip susidraugauti su savimi: „Atjauskite, nekritikuokite ir palaikykite“

Ne kartą girdėjome posakį: „Pirma darbas – tik po to poilsis“. Dėmesio sutelkimo mokytojos Eglės Masalskienės teigimu, situacija, kai darbai niekada nesibaigia, o laiko pailsėti vis nėra, yra adaptyvaus įsitikinimo pasekmė. Pasirūpinti pačiais savimi, pasak specialistės, turėtume ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo aplinkinių.

Kiekvienam darbui reikia pertraukos

Pasak specialistės, įsitikinimai lemia, kaip savimi rūpinamės arba nepasirūpiname. „Yra darbų, kurie niekada nesibaigia. Pavyzdžiui, kai kurie ūkio darbai yra niekada nesibaigiantys. Taigi, vienus darbus reikia pabaigti, o kitus – nutraukti. Žinoma, yra ir tarpinių darbų – kurie turi būti kažkada pabaigti, bet reikia sustoti. Darbo įstatymai sako, kad pietų pertrauka reikalinga pavalgyti ir pailsėti. Mums nuolat reikia pertraukėlių, jog galėtume atstatyti tiek emocines, tiek fizines jėgas – nuraminti mintis ir atpalaiduoti kūną“, – sako psichologė E. Masalskienė.

Būtume naivūs, jeigu tikėtumėmės, kad visi žmonės laikosi nuostatos „jei būsiu geras ir rūpinsiuosi kitais labiau nei savimi, jie irgi manimi pasirūpins labiau nei savimi“, įsitikinusi dėmesio sutelkimo mokytoja: „Šiuolaikinėje visuomenėje vargiai taip gali būti. Ir mes tą matome iš labai dažno pavyzdžio – kaukės dėvėjimo. Per šį pavyzdį galime pamatyti, kad ne visi vienodai priimame įvairias taisykles, savęs pasirūpinimo – taip pat. Kas manimi turi pasirūpinti – aš ar kiti? Jeigu nepasirūpinsite savimi ir savęs atiduosite daugiau, nei galite atsistatyti jėgas, labai rizikuojate, kad ankščiau ar vėliau fizinės bei emocinės jėgos išseks ir pasidarysite piktas, priekaištaujantis, irzlus ir t.t.“

Rūpinamės savimi ir dėl kitų

Psichologė teigia, jog geriausias pavyzdys, įrodantis, jog rūpinimasis savimi, o ne kitais, turėtų būti prioritetas, yra prašymas skrydžio metu, kilus avarinei situacijai, užsidėti kaukę pirmiausia mamai, o tik po to – vaikams. „Logika – pirmiausia reikia pasirūpinti savimi. Jeigu aš neišliksiu, o išliks silpnesnis, jis vis tiek neišliks, nes nebus kam juo pasirūpinti. Tad rūpinkitės savimi ir dėl kitų, ne tik dėl savęs“, – pataria E. Masalskienė.

Tai galioja ne tik „mama – vaikas“ ar „mokytoja – mokinys“ santykiuose, bet taip pat ir darbo aplinkoje. Dėmesio sutelkimo mokytoja pataria rūpintis savo būsena ir dėl kolegų bei klientų: „Tik būdamas ramus ir pailsėjęs galėsite būti pilnaverte komandos dalimi, tinkamai aptarnauti savo klientus ir suteikti jiems geriausius įspūdžius. Nebijokite atėjus laikui šiek tiek atsitraukti ir atstatyti jėgas, visiems jos kažkada baigiasi ir turi būti papildytos naujomis.“

Svarbu identifikuoti sekinančias veiklas

Išsekusiems ir vis nerandantiems laiko prieš šventes atsipūsti psichologė siūlo paprastą pratimą – ant popieriaus lapo pasižymėkite keletą veiklų, kurios jūsų gyvenime kartojasi dažniausiai. Šalia pridėkite prierašą atsakydami į šiuos klausimus: ar ši veikla jums teikia malonumą? Ar lavina kokį nors jūsų meistriškumą, gebėjimą? Ar jus „maitina“ fiziškai ir emociškai? O galbūt tik sekina? „Prieš akis turėdami tokią lentelę aiškiau suprasite, kurios gyvenimo veiklos jums kelia nuotaiką ir suteikią jėgų, o kurios – vargina ir sekina. Labai svarbu tarp šių veiklų atrasti balansą ir jeigu matote, kad jūsų dienotvarkėje beveik nėra jums nuotaiką keliančių veiklų – dabar pat raskite joms laiko.“

Kitas pratimas, kurį siūlo išbandyti E. Masalskienė, vadinasi „Atjauta sau“. Tai meditacinis pratimas, skirtas sudėtingiems momentams įveikti ir juose išbūti. „Atsisėskite tiesiai ir prisiminkite nemalonią būseną, kai jautėtės emociškai ar fiziškai blogai. Pabandykite įsivardyti, ką reiškia tas „blogai“ ir pabandykite šį blogį priimti. Leiskite sau priminti keletą dalykų. Pirma, diskomfortas yra gyvenimo dalis – jausti skausmą yra normalu. Visi žmonės jaučia skausmą ir kartais taip jaučiasi. Tuomet prisiminkite, kad visiems žmonėms tokioje būsenoje norisi palaikymo ir supratimo. Pripažinkite sau, kad galbūt tą momentą norėjote, jog taip pat kas nors jus suprastų ir palaikytų. Dabar galite sau pasiūlyti: „Gal galiu būti sau geras šią akimirką ir pats sau suteikti tą atjautą, kurios man reikia?“ Galite pamėginti leisti savo kvėpavimui nurimti, kiek išeina, net kai yra įtampa. Su kiekvienu iškvėpimu leiskite kūnui atsipalaiduoti. Galiausiai, įsivardiję būseną, galite susisieti ją vaizduotėje su kažkokia spalva, šviesa ar žmogumi, kuris simbolizuoja ramybę. Tas vaizdinys gali būti tarsi jūsų amuletas, simbolizuojantis atjautą sau.“

Pirmojo karantino metu, pavasarį, organizuotą paskaitų ciklą darbuotojams „Rimi“ atgaivino ir per antrąją pandemijos bangą. Atsižvelgdamas į poreikį, šias paskaitas prekybos tinklas planuoja tęsti iki metų pabaigos bei kitais metais.