„Rimi“ Madride dalinosi patirtimi apie žmonių su negalia įdarbinimą

Parduotuvėse ar biure dirbantys kurtieji, kolegos su fizine ar protine negalia – prekybos tinklas „Rimi“ jau daugiau nei dešimtmetį vykdo žmonių su negalia integracijos programą ir šiuo metu turi apie 160 neįgalių darbuotojų.

„Rimi“ buvo viena iš pradininkių įdarbinant darbuotojus su negalia Lietuvoje ir jau turi didelį įdirbį šioje srityje, todėl įmonė buvo pakviesta pristatyti savo patirtį tarptautiniame „Įvairovės chartijų“ atstovų suvažiavime Madride. „Įvairovės chartija“ – tai Europos Komisijos iniciatyva, skatinanti įvairovę ir lygias galimybes darbo vietoje, prie kurios savanoriškai prisijungia įvairios organizacijos.

Į renginį Madride susirinko maždaug trisdešimties „Įvairovės chartijų“ bei verslo įmonių atstovų iš visos Europos, tarp jų ir tokių įmonių, kaip daugiau nei 50 tūkst. darbuotojų turinti Vokietijos mažmenininkė „dm-drogerie markt“ bei sporto aprangos lyderė „Adidas“.

„Rimi“ patirtį pristačiusi ir darbinę sesiją moderavusi įmonės personalo valdymo partnerė Vaida Kaikarienė pastebi, kad net ir didžiosios Europos kompanijos tik dabar atsigręžia į darbuotojų su negalia įdarbinimo problemą, nes lig šiol didžiausią dėmesį teikė kitiems prioritetams.

„Suvažiavimo metu daugelio šalių atstovai dalijosi, kad jie iki šiol didžiąją dalį laiko skyrė lyčių lygybės klausimams spręsti ir tik dabar pradėjo skirti dėmesį žmonių su negalia ir vadinamosios sidabrinės kartos įdarbinimui, kai tuo tarpu „Rimi“ mes tai darome nuo 2007-ųjų“, – pasakojo V. Kaikarienė.

Pasak V. Kaikarienės, užsienio šalių atstovai suvažiavime atviravo, kad jiems yra sunku pritraukti žmones su negalia, todėl nepavyksta įgyvendinti kai kuriose šalyse taikomų kvotų neįgalių darbuotojų skaičiui įmonėje  – dėl to kasmet tenka mokėti valstybei baudas.

Kaip sako žmonėms su negalia įsidarbinti padedančios VšĮ „SOPA“ direktorė Jurgita Kuprytė, Lietuvoje tokios kvotos kol kas nėra įteisintos, bet diskusijos dėl to jau kurį laiką vyksta.

„Šiuo metu Lietuvoje diskutuojama apie galimybę įvesti kvotas iš pradžių vien tik valstybiniame sektoriuje, pažiūrėti, kaip seksis, ir tada pradėti taikyti ir versle. Vyriausybė yra pritarusi projektui įvesti neprivalomas, bet rekomendacinio pobūdžio kvotas, pagal kurias daugiau nei 25 darbuotojus turinčioje įmonėje ne mažiau kaip 4 proc. turėtų sudaryti darbuotojai su negalia“, – pažymi J. Kuprytė.

Vis dėlto, pasak J. Kuprytės, esama įvairių žmonių su negalia integracijos didinimo būdų. Kai kurios šalys nutaria neiti kvotų keliu, bet pradeda taikyti kitas iniciatyvas žmonių su negalia įtraukimui į darbo rinką didinti: „Pavyzdžiui, Nyderlanduose buvo priimtas susitarimas per keletą metų, iki 2020-ųjų, savanoriškai sukurti 100 tūkst. darbo vietų žmonėms su negalia privačiame versle ir 25 tūkst. – valstybiniame sektoriuje“, – pažymi „SOPA“ vadovė.

J. Kuprytės nuomone, Lietuvoje, palyginti su ES šalimis senbuvėmis, labiausiai trūksta sisteminio požiūrio į žmogaus su negalia integraciją, pagalbos mechanizmų sukūrimą. „Jei Nyderlanduose žmogus, negalintis rasti darbo, gauna ilgalaikę pagalbą, nes valstybė turi strateginį tikslą visus piliečius, nepaisant negalios ar kitų skirtumų, įtraukti į darbo rinką ir taip paskatinti prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo, tai Lietuvoje mes tokio požiūrio dar labai stokojame, todėl ir turime situaciją, kai negalia žmones tiesiog įkalina namuose“, – svarstė J. Kuprytė.