Žiema Vytarui Radzevičiui – daržovių laikas: kodėl šaltuoju metu jų reikėtų valgyti daugiau?

Pasak prekybos tinklo „Rimi“ vaisių ir daržovių pirkimų direktorės Olgos Suchočevos, nuo spalio iki gegužės vyrauja pastebimas daržovių pardavimų augimas. Keliautojas, žurnalistas Vytaras Radzevičius pasakoja, kad žiemą pagrindinis jo receptų ingredientas būna šviežios, raugintos arba konservuotos daržovės.

Populiariausi pasirinkimai

Lietuviai jau išmoko rūpintis savo sveikata, todėl vis labiau populiarėja sveikatai palankesnė mityba, vartojama daugiau augalinio maisto, o žiemą ypač mėgstami vaisiai bei daržovės, turintys daug vitaminų ir organizmą stiprinančių naudingų mikroelementų, pastebi „Rimi“ vaisių ir daržovių pirkimų direktorė Olga Suchočeva: „Žiemos metu parduodame daugiau daržovių, nes vasarą žmonės mažiau gamina namuose, be to, dalis jų valgo savo užaugintas daržo gėrybes.“

Anot ekspertės, šaltuoju metų laiku daugiausia dėmesio sulaukia šakniavaisiai: salierai, morkos, ropės, ridikai, burokėliai – šios daržovės yra nepamainomas naudingų medžiagų šaltinis, o burokėliai pastaruoju metu tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje išgyvena tikrą atgimimą. Taip pat ypač populiarios lietuvių mėgstamos bulvės, žiemos metu didelę paklausą turi ir rauginta produkcija.

„Bulviniai patiekalai tradiciškai išlieka lietuvių mėgstamiausi, tačiau žiemos periodu pastebime ir pomidorų pardavimų augimą. Žiemos periodu stebime, kad įvairių spalvų paprikos dažniau atsiduria pirkėjų pirkinių krepšeliuose. Populiarūs išlieka ir svogūnai, kurie naudojami beveik visų patiekalų gamyboje, o taip pat – grybai“, – pastebi O. Suchočeva. Anot jos, pagrindinės daržovių eksporto šalys, iš kurių daržovės pasiekia Lietuvą, yra Ispanija, Marokas, Olandija, Turkija ir Italija, o bulvės, morkos, kopūstai, svogūnai, dalis salotų bei grybai užauginami Lietuvoje.

Renkantis daržoves parduotuvėje pirkimų direktorė rekomenduoja atkreipti dėmesį į jų stangrumą: „Pašalusias daržoves dažnu atveju išduoda nebūdingas minkštumas, pasikeitusi spalva ar atsiradusios dėmės. Be abejo, svarbiausia rinktis prekes, nepaliestas pelėsio, nes tai yra pavojinga sveikatai. Šviežios daržovės išsiskiria ryškia spalva, stangrumu, esant lapams ar koteliams jie taip pat turi būti ryškios, žalios spalvos.“

Neabejingas bulvėms

Keliautojas, žurnalistas Vytaras Radzevičius save vadina nepailstančiu daržovių mėgėju. Jas jis valgo ne tik žalias, bet ir iš jų gamina įvairiausius patiekalus. Jo mėgstamiausi – bulviniai patiekalai ir troškiniai. „Ko iš mūsų, lietuvių, neatimsi – tai meilės bulvėms. Labai dažnai iš jų gaminu ir skanauju namuose. Net vykdydamas šį mėnesį „Rimi“ mestą „ČIA PIGU“ iššūkį gaminau suvalkietišką bulvių plokštainį. Tiesa, man labai patinka ir daržovių troškiniai. Šiame žanre mėgstu eksperimentuoti, maišydamas įvairias daržoves bei derindamas jas su skirtingais prieskoniais“, – pasakoja V. Radzevičius.

Anot kelionių žurnalisto, yra dar dvi daržovės, be kurių jis neįsivaizduoja savo stalo – tai svogūnai ir pomidorai. „Nors svogūnus indai laiko prieskoniu, o pomidoras biologiškai yra vaisius, tačiau šie du produktai man patys svarbiausi kalbant apie daržoves. Be jų dažnai perku  ir bulves, kopūstus, agurkus, morkas bei įvairias salotas“, – sako V. Radzevičius ir priduria, kad net ir nemėgstamas daržoves, pavyzdžiui, ryškaus skonio salierą, vis tiek galima pritaikyti tam tikruose patiekaluose, kur jų skonis atsiskleidžia geriausiai.

Daug laiko kelionėse praleidžiantis V. Radzevičius turėjo progų išbandyti ne vieną egzotišką patiekalą iš daržovių: „Labai įdomus pasirodė uzbekiškas, kazane gaminamas daržovių troškinys su aviena, vadinamas „damliama“, taip pat vengriškas lečo. Mane nustebino, kad šį patiekalą galima gaminti ne ant aliejaus, bet naudojant lašinius, kurie iš pradžių paspirginami, o vėliau ant jų troškinamos ir daržovės. Iki šiol negaliu pamiršti Laoso žaliosios papajos, Vidurinėje Azijoje ragautų pomidorų salotų, vadinamų „ačik-čiučiuk“ arba „šakarop“ bei Viduržemio jūros regiono graikiškų salotų skonio.“

Žurnalistas pasakoja, kad ne tik lietuvių, bet ir minėtų tautų mitybos racione daržovės užima svarbią vietą: „Iš jų galima pasigaminti daugybę patiekalų, o kartu su jais gauti gausybę vitaminų ir naudingų medžiagų, kurios ypač svarbios žiemos metu. Svarbu kūrybiškai žvelgti į daržovių panaudojimo būdus ir atrasti naujus jų skonius.“

„Rimi“ kviečia namuose pasimėgauti itališku baklažanų apkepu „parmigiana“. Jo receptu pasidalijo žinomas keliautojas ir kulinaras V. Radzevičius.

ITALIŠKAS BAKLAŽANŲ APKEPAS
 

Reikės:

1 didelio baklažano; 

250 g smulkintų konservuotų pomidorų savo sultyse; 

2-3 česnako skiltelės; 

1 svogūno galvutės; 

Parmezano sūrio;

Mocarelos sūrio; 

tyro alyvuogių aliejaus; 

saulėgražų aliejaus kepimui; 

šviežio baziliko; 

druskos; 

cukraus; 

maltų juodųjų pipirų. 

Kaip gaminti

• Baklažaną supjaustykite itin plonais griežinėliais. Sudėkite į koštuvą, apibarstykite druska, prispauskite iš viršaus ir palikite porai valandų, kad dingtų kartumas.
• Tada imkitės padažo. Alyvuogių aliejuje pakepinkite svogūną ir česnaką, kad gražiai pageltonuotų. Italė Monia, kuri su manimi pasidalino parmidžianos receptu, sakė, kad kepant reikia sulaukti „kada svogūnai pradeda dainuoti“ – tada reikia pilti pomidorus. Įdėkite žiupsnį druskos, cukraus, pipirų ir šviežio baziliko. Virkite ant mažos ugnies maišydami, kol padažas sutirštės.
• Baklažanus pakepinkite ant saulėgrąžų aliejaus iš abiejų pusių. Nusausinkite riebalus.
• Kepimo inde apatiniame sluoksnyje sudėkite pusę baklažanų, kad padengtų visą plotą. Užpilkite pusę padažo. Užberkite sluoksnį smulkintos mocarelos, sluoksnį smulkinto parmezano.
• Tada vėl klokite baklažanus, pilkite pomidorų padažą ir gausiai apibarstykite parmezanu. Pašaukite į 180 laipsnių karščio orkaitę ir kepkite apie 15 minučių, kol susidarys sūrio pluta. Patiekite karštą.