Maistas

Grūdai, įskaitant ryžius, palieka didžiausią CO2 pėdsaką ir kartu yra vienas iš labiausiai švaistomų maisto rūšių.

Mes ne tik išmetame 1,3 milijardo tonų pagaminto maisto, bet ir milžinišką kiekį vandens, energijos, žemės, žmogiškųjų ir kitų išteklių bei sukuriame nepagrįstą taršą. Pažiūrėkime, kas gali slypėti už mūsų kasdienių pasirinkimų.

Vanduo

Vanduo yra svarbus maisto gamybos šaltinis. Kiekvienam maisto produktui užauginti, paversti maisto produktu ir pasigaminti namuose reikia skirtingo vandens kiekio. Pavyzdžiui, mėsos gamybai reikia daug didesnio vandens kiekio nei daržovių. Jei iššvaistome mažiau maisto, iššvaistome ir mažiau vandens.

Žemė

Maisto gamybai – grūdų ar daržovių auginimui ar mėsos gamybai – reikia daug derlingos žemės. Siekiant patenkinti didesnes pajamas gaunančių šalių maisto poreikį, mažesnes pajamas gaunančiose šalyse vykdomi miškų naikinimas, kad būtų atlaisvinta žemė, žemės ūkio pramonei. Maisto švaistymo mažinimas gali sumažinti gaminamo maisto kiekį, o tai sumažins poreikį naikinti miško ekosistemas.

1,4 milijardo hektarų žemės arba 28 % pasaulio žemės ūkio paskirties žemės kasmet naudojama nesuvartotam maistui gaminti. Tai yra šiek tiek mažesnė už Rusiją ir didesnė už visą Kanadą sritis.

Biologinė įvairovė

Kadangi Žemės ekosistema yra kompleksinė ir sudėtinga, žemės naudojimo pokyčiai ir žemės ūkis apskritai veikia biologinę įvairovę. Ar galite įsivaizduoti, kad paukščiai nebegieda? Biologinės įvairovės nykimo priežastys yra kelios. Vienas iš jų yra pesticidų naudojimas. Maisto gamyboje naudojami produktai turi žalingą poveikį ir netgi gali sukelti ištisų rūšių išnykimą: žinduolių, paukščių, varliagyvių ir vabzdžių (įskaitant bites). Kuo daugiau maisto pagaminama ir iššvaistoma, tuo didesnis poveikis biologinei įvairovei. Mažindami maisto švaistymą padedame efektyviau maitinti pasaulį ir taip sumažinti pesticidų bei papildomos žemės ūkio paskirties žemės poreikį, paliekant daugiau erdvės natūralioms ekosistemoms.

Bitės ir kiti vabzdžiai yra gyvybiškai svarbūs pasaulinei maisto gamybai, nes jie apdulkina tris ketvirtadalius visų pasėlių.

Energija

Sunku galvoti apie žmogaus veiklą, kuriai nereikia energijos. Iškastinio kuro šaltiniai, kurie yra neatsinaujinantys, kelia rimtą susirūpinimą: jų naudojimas labai išaugo ir sukėlė daugybę aplinkos problemų, tokių kaip oro tarša ir klimato kaita. Didėjantis energijos poreikis taip pat jaučiamas žemės ūkio gamyboje ir maisto perdirbime – iš tikrųjų kiekviename maisto grandinės taške.

1 kg jautienos pagaminti sunaudojama maždaug 70 kartų daugiau energijos nei tiek daržovių, grūdų ar vaisių.

Kodėl, galite paklausti? Daugiausia energijos reikia mašinoms ir transportavimui įvairiose fazėse: pašariniams grūdams nuimti ir gabenti galvijams, galvijus vežti į skerdyklas, mėsai atšaldyti ir gabenti į prekybos centrus, parvežti į namus, šaldyti. toliau ir galiausiai virti.

Daug energijos maisto gamyboje sunaudojama gamybos, perdirbimo ir vartojimo fazėse. Daugiausia energijos reikia vienam kilogramui jautienos pagaminti.