Jau senovės civilizacijose skanautas desertas – ledai: gydytoja dietologė dalijasi patarimais, kiek jų valgyti

Šį desertą valgyti mėgsta tiek vaikai, tiek suaugę. Nors parduotuvių lentynose ledų pasirinkimas didelis – nuo tradicinių vanilinių, iki įvairiais egzotiniais vaisiais ar net riešutais paskanintų desertų – pirkėjai nevengia eksperimentuoti ir išbandyti dar neragautų ledų skonių ar jų namuose pasigaminti patys. Vis dėlto, gydytoja dietologė Edita Gavelienė primena, kad ledai yra dažniausiai pridėtinio cukraus turintis desertas, todėl valgyti kasdien jų nerekomenduojama. Artėjančios Tarptautinės ledų dienos proga prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva dalijasi patarimais, kaip šiltomis dienomis įsigytus ledus namo parsivežti dar neištirpusius bei siūlo išbandyti gardų naminių ledų receptą su braškėmis ir ananasais.

Tarpukario Kaune ledus gamino net 300 fabrikų

Ledų gimtine galima laikyti net tris skirtingas ankstyvąsias civilizacijas. Dar V–III a. prieš Kristų šie desertai pradėti gaminti Senovės Kinijoje, Persijoje ir senovės Graikijoje. Nors jų receptūra skyrėsi, tačiau idėja buvo ta pati – šaldytas desertas.

Vėlesniais amžiais ledai vis modernėjo ir pasiekė dabartines, puikiai visiems pažįstamas formas. 1686 m. iš Sicilijos kilęs žvejys Francesco Procopio dei Coltelli ištobulino pirmąją ledų gaminimo mašiną ir Paryžiuje atidarė kavinę, skirtą „gelato“ ledams ir šerbetui. Greitai ši vieta Prancūzijos sostinėje tapo populiaria laiko praleidimo vieta, o jos savininkas tapo turtingu žmogumi. Vėlesniais metais ledų gamyba vis tobulinta ir jau XX a. pradžioje ledai buvo panašūs į tuos, kuriuos valgome šiais laikais.

Tarpukario Lietuvoje ledai tai pat buvo vienas iš populiariausių desertų. Istoriniuose šaltiniuose pastebima, kad Kaune gyventojams šiuos desertus gamino apie 300 mažesnių ar didesnių fabrikų, kurių apyvarta vasaros sezonu siekė net 200 tūkst. litų. Tais laikais tai buvo dideli pinigai. 1938 m. „Lietuvos žinių“ laikraščio straipsnyje pažymima, kad per vasarą vienas ledų prekeivis su vežimėliu galėjo užsidirbti nuo 600 iki 1000 litų. Tiesa, pastebima, kad fabrikų gaminančių ledus higiena buvo prasta ir galima manyti, kad nė iš tolo neprilygo dabartiniams gamybos standartams.

Valgyti ledus galima ne visiems

Visais laikais ledai buvo mėgstamas desertas, skyrėsi tik jų skonių ypatumai – nuo šerbeto pagrindu pagamintų vaisinių ledų, iki tradicinių, visiems puikiai pažįstamų vanilinio, šokoladinio ar karamelinio skonio desertų. Tačiau „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad dėl šiame deserte esančio pridėtinio cukraus, ledus reikėtų valgyti saikingai.

„Ledai turėtų atitikti jiems skirtą vaidmenį – į juos reikėtų žiūrėti kaip į desertą, emocinį malonumą suteikiantį maisto produktą. Tai reiškia, kad ledai neturėtų būti valgomi kasdien, o vartojimą reikėtų planuoti. Ledais patarčiau mėgautis saikingai, keletą kartų per savaitę, o atsigaivinti karštomis vasaros dienomis geriau vandeniu. Nerekomenduoju ledais piktnaudžiauti sergantiems virškinimo sistemos ligomis, turintiems alergijų tam tikroms ledų sudėtinėms dalims ar tiems, kuriems reikia riboti suvartojamų kalorijų kiekį“, – pabrėžia sveikatai palankios mitybos ekspertė.

Pasak gydytojos dietologės, renkantis ledus svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jų sudėtyje esantį cukraus kiekį, bet ir kitus priedus. „Tiek pieno pagrindu pagamintų ledų grupėje, tiek vaisinių ledų kategorijoje gali būti įvairių sveikatai palankesnių arba nepalankesnių desertų. Negalėčiau pasakyti, kad pieno pagrindu pagaminti ledai turėtų pirmenybę prieš vaisinius ledus (arba atvirkščiai). Kiekvienas turėtų pasirinkti pagal save, atsižvelgdamas į savo poreikius bei sveikatos būklę“, – primena E. Gavelienė.

Ledus išlaikyti neištirpusius padės šaltkrepšis

Karštą vasaros dieną išlaikyti neištirpusius ledus yra gana sudėtinga. Transportuojant juos iš prekybos centro, automobilyje jie gali prarasti savo konsistenciją ir pirminį skonį. Todėl „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva dalijasi patarimais, kaip ledus reikėtų išlaikyti neištirpusius kelionės namo metu.

„Renkantis produktus prekybos centre pirmiausia derėtų išsirinkti tuos, kuriems nebaisūs temperatūros pokyčiai. Tik apsipirkimo pabaigoje reikėtų rinktis šaldytą produkciją ar ledus. Apsipirkus šiuos desertus rekomenduoju įdėti į šaltkrepšį arba specialius terminius maišelius, taip ledai neištirps kelionės namo metu ir išlaikys savo tikrąjį skonį. Grįžus namo ledus būtina iškart įdėti į šaldiklį“, – pataria O. Suchočeva.

Prekybos centro „Rimi“ atstovė teigia, kad norint mėgautis neištirpusiais ledais, galima juos užsisakyti internetinėje parduotuvėje. „Maisto pristatymo automobiliai turi atskirą skyrių, kuriame laikomi šaldyti produktai. Apsiperkant „Rimi.lt“ internetinėje parduotuvėje rekomenduoju ten išsirinkti norimus ledus, o užsisakant tiesiai į namus šie desertai išlaikys tinkamą konsistenciją bei skonį. Be to, tokiu būdų galima ir papildomai sutaupyti, nes visą vasarą mūsų internetinėje parduotuvėje ledams taikoma 50 proc. nuolaida. Mažinantys suvartojamo cukraus kiekį, gali rinktis iš daugybės rūšių ledų be pridėtinio cukraus“, – aktualią akciją primena O. Suchočeva.

Norintiems ledų namuose pasigaminti patiems kulinarijos ekspertai siūlo išbandyti išskirtinių braškinių ir ananasinių ledų receptą.

Braškių ir ananasų ledai ant pagaliuko

Ledams reikės:

• 0.5 vnt. ananaso;
• 500 g. braškių;
• 4 šaukštų medaus.

Gaminimo eiga:

• Jei gaminate su vaiku, padėkite jam pašalinti ananaso žievę. Tada ananasą supjaustykite kubeliais. Kubelius suberkite į virtuvinį kombainą, sutrinkite iki vientisos masės.
• Duokite vaikui nuskabyti braškių kotelius. Suberkite nuplautas braškes į virtuvinį kombainą, paskaninkite medumi ir sutrinkite iki vientisos masės. Perpilkite į kitą indą su snapeliu.
• Imkite ledų šaldymo formeles. Pusę formelės pripildykite braškių tyre, tada ledai pilkite ananasų tyrę.
• Įsmeikite pagaliukus. Formeles uždenkite ir dėkite į šaldymą kamerą mažiausiai 3 – 4 valandoms.

Skanaus!