Kava iš retro aparato
Apie maistą • 2018 m. Kovas 29 d.
Kavinėje, restorane ar namuose gerdami kavą, pirmiausia pajuntame jos skonį – skani ar neskani. Labai daug kriterijų – išvaizda, kvapas, skonis, taip pat nuotaika, aplinka, pokalbio tema ir kartu kavą gurkšnojantys žmonės – gali turėti įtakos šio gėrimo sukeliamiems pojūčiams.
Amerikietis, kuriam skani yra tik kava iš didelio puodelio, niekada nesupras italo palaimos išgėrus mažutytį gurkšnelį tiršto, kvapnaus, stipraus espreso.
Europiečiams, ypač šiaurinių šalių gyventojams, stebinantiems pasaulį vieno gyventojo suvartojamu kavos kiekiu, kava seniai yra darbo ir komunikacijos priemonė.
Yra daugybė kavos ruošimo receptų, bet tik du kavos gaminimo būdai. Kavos skystis gaunamas kavos milteliams išbrinkus iki virimo įkaitintame vandenyje. Kitas būdas – perkoliacija, kai verdantis vanduo teka per maltą kavą tapdamas kvapniu gėrimu.
Pirmoji istorinė „kavos virimo mašina”– turkiškas ibrik – tai paprastas metalinis indas, kuriame kaitinama supilta malta kava ir vanduo. Kavos stiprumas reguliuojamas kaskart užvirinant mišinį ir leidžiant ataušti, kol gaunamas norimo stiprumo gėrimas. Prieskoniai gėrimui suteikdavo savitumo.
Dabar tai vadiname turkišku kavos ruošimo būdu: nedidelis kavos kiekis, dažnai ir iš anksto sumaišytas su cukrumi, užpilamas šaltu vandeniu ir iki virimo kaitinamas smėlyje ar ant įkaitusios skardos.
Europiečiai, iš Rytų perėmę kavos gėrimo tradicijas, XV–XVIII amžiuje maltą kavą paprasčiausiai virdavo vandenyje. Tačiau puodelyje likę kavos tirščiai neleisdavo mėgautis kavos gėrimo malonumu. Ir tada, ir dabar nebuvo šios tirštos masės gerbėjų, bet tol, kol buvo išrastas toks paprastas daiktas kaip kavos filtras, gurmanams teko pasikankinti.
XVIII amžiuje kavą supildavo į paprastą medžiaginį maišelį ir virdavo. Maišelį ištraukus, gėrimą išpilstydavo.
Paryžiaus arkivyskupas Jeanas Baptiste‘as de Belay‘ius išvadavo kavos mėgėjus nuo varginančio ir neįdomaus proceso. Jis sukūrė pirmąjį kavos aparatą su filtru: indą, į kurį surenkamas paruoštas gėrimas, pertvarėle ir maltos kavos sluoksniu atskyrė nuo indo, kuriame verda vanduo.
Kavos aparatas su filtru, išrastas XIX šimtmetyje, tapo europietiškų namų prabangos atributu. Net ir nedideli, buityje naudoti skirti aparatai priminė meno kūrinius. Greičiausiai išpopuliarėjo reversinis kavos aparatas. Vandeniui užvirus apatinėje aparato dalyje sferinė kolba apsiversdavo, vanduo per filtrą subėgdavo į staiga apačioje atsiradusį dangtį, o atvėsęs grįždavo atgal, vėl apversdavo kolbą, bet jau kaip kvapnus gėrimas, o nepageidaujami tirščiai pasilikdavo už filtro pertvarėlės.