Riešutų sviestas – ant duonos ir nebūtinai
Apie maistą • 2019 m. Spalis 13 d.
Prie uogienių pratusiems lietuviams šis tirštos konsistencijos produktas vos pasirodęs rinkoje atrodė egzotika, tačiau šiandien jis vis dažniau aptinkamas mūsų virtuvių spintelėse.
Jungtinėse Amerikos Valstijose riešutų sviestas yra neatsiejama maisto raciono dalis – 2018-aisiais bent kartą juo mėgavosi daugiau nei 93 procentai šalies gyventojų.
Riešutų sviesto gamybos ištakų reikėtų ieškoti šiame žurnalo numeryje jau nekart aptartose senosiose Centrinės Amerikos inkų ir actekų civilizacijose. Manoma, kad inkai ir actekai tarp dviejų karštų paviršių kaitindavo žemės riešutus, kol šie virsdavo vientisa lipnia mase.
Šiuolaikinio ir mums įprasto riešutų sviesto autorystę galima priskirti trims iškiliems veikėjams. 1884 metais kanadietis Marselijus Gilmoras Edsonas užpatentavo riešutą pastą, pagamintą panašiu būdu kaip jau minėtų inkų ir actekų. 1895 metais „Kellogg’s“ dribsnių sukūrėjas Džonas Harvis Kelogas užpatentavo metodą, kuriuo sviestas pradėtas gaminti iš neapkepintų riešutų. Taip paruoštą pastą verslininkas siūlė kaip maistingą proteino šaltinį žmonėms, turintiems bėdų su dantimis ir sunkiai galintiems kramtyti kietą maistą. Tuo tarpu daktaras Embrosas Štraubas 1905 metais sukūrė riešutų sviesto spaudimo mašiną, itin palengvinusią visą gamybos procesą.
Tirštos konsistencijos ir sodraus skonio gaminys lengvai surado kelią į amerikiečių širdis. Labiausiai jį pamėgo vaikai. Tėvai irgi apsidžiaugė, nes rado sotų pusryčių pasiūlymą mažiesiems. Skaičiuojama, kad besimokydamas mokykloje kiekvienas jų vidutiniškai suvalgo pusantro tūkstančio sumuštinių su riešutų sviestu. O jei reikėtų sudėti per metus visoje šalyje suvartojomo riešutų svieto kiekį, juo galima būtų ištepti visą Didžiojo Kanjono nacionalinio parko teritoriją.
Dažniausiai savo gimtinėje riešutų sviestas patiekiamas juo ir džemu pertepus sumuštinių duoną. Šio sviesto panaudojimo galimybių iš tikrųjų yra daugybė – iš jo gaminami desertai ir glotnučiai, gardinamos sriubos ir kiti patiekalai. Be to, sviestas dabar gaminamas ir iš migdolų, pistacijų ar kitų riešutų.
Dar viena naudinga riešutų sviesto savybė – net atidarytas jo indelis gali stovėti pakankamai ilgai. Įprastai padėtas tamsioje spintelėje kambario temperatūroje gerą skonį jis gali išlaikyti iki trijų mėnesių. Šaldytuve šis laiko tarpas gali pailgėti iki pusmečio.
Skalsūs atradimai su riešutų sviestu
