Žemiškieji burokėliai

Nors maistui gali būti vartojami burokėlių lapai ir lapkočiai, vis dėlto labiausiai Lietuvoje paplitęs jų šakniavaisių vartojimas.

Subtilus salsvas, „žemės“ burokėlių skonis dera įvairiuose patiekaluose: salotose, sriubose, troškiniuose. Burokėliai gardūs žali, virti, rauginti, iš jų spaudžiamos sultys. Sakoma, kad puikią sąjungą jie sudaro ir desertuose, net ir su šokoladu.

Mažiems burokėliams išvirti pakaks ir 12–15 minučių, o dideliam burokėlio gumbui gali prireikti ir pusvalandžio. Burokėlius dedame į šaltą vandenį ir verdame uždengtus. Kad išliktų burokėlių spalva ir vertingosios savybės, burokėlius geriau virti nenuluptus.

RECEPTAS: Kepti burokėliai su vištų kepenėlėmis

Morkos – tradiciškai ir egzotiškai

Dabartinėms promočiutėms, močiutėms ir dažnu atveju mamoms šios daržovės vaikystėje atstodavo desertą. Ypač jaunos ir mažos morkytės buvo puikus saldėsis ir užkandis. Ir dabar daugelis vaikų mėgsta morkas – svarbu jas patraukliai pateikti. Kad organizmas geriau įsisavintų vertingas morkų medžiagas, morkas geriausia yra patiekti kartu su aliejumi ar grietinėle.

Tarkuotos, supjaustytos šiaudeliais ar griežinėliais, o gal tiesiog perpjautos išilgai; apšlakstytos apelsinų sultimis ir iškeptos orkaitėje su prieskoniais, troškiniuose, sriubose – morkos, ko gero, dažniausias įvairių patiekalų palydovas.

Morkos daugiausia žinomos kaip oranžinės, saldžios daržovės. Tačiau jų būna ir violetinių, juodų, raudonų, baltų, geltonų.

Morkas geriausia laikyti vėsioje, drėgnoje vietoje.

Mažas morkytes rekomenduojama virti vos 3–4 minutes, dideles, supjaustytas kubeliais ar griežinėliais – 5–10 minučių, o jeigu norite išvirti dideles, senesnes ir nepjaustytas morkas, prireiks net ir pusvalandžio. Morkas dėkite į jau verdantį vandenį ir virkite uždengę.

RECEPTAS: Keptos morkos su apelsinais

Sočiosios bulvės

Keptos, virtos, troškintos, skrudintos – įvairių formų ir dydžių bulvės yra vienas iš lietuviškos virtuvės simbolių, be kurio sunkiai įsivaizduotume tradicines lietuviškas vaišes. Ir ne tik lietuviškas. Bulvės mėgstamos daugelyje šalių, ypač Vakarų pusrutulyje, nors daugiausia bulvių užauginama... Kinijoje. Joje per pastaruosius dešimtmečius bulvių suvartojimas nuolat auga. Daug bulvių užauginama ir Indijoje, Rusijoje, Ukrainoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Skaičiuojama, kad per metus iš viso pasaulyje užauginama apie 380 milijonų tonų bulvių.

„Rimi“ parduotuvėse beveik visus metus galite įsigyti lietuviškų bulvių.

Prieš ruošdami patiekalą su bulvėmis atkreipkite dėmesį, ar bulvės nėra pažaliavusios, sužalotos ir susenusios, nes yra rizikos, kad jose per daug glikoalkaloidų. Nors apsinuodijimai bulvėmis yra itin reti, geriau pašalinti pažaliavusias, pažeistas ar sudygusias vietas ir dar apie centimetrą aplink jas.

Jaunas bulves patariama virti 10–15 min. neuždengus puodo dangčiu. Dėti virti jas į šaltą vandenį. Jeigu norite paskanauti bulvių su lupenomis, virkite jas atidengę apie 30 minučių.

Kiekviena šalis savo virtuvėje turi ypatingų bulvių gaminimo receptų. Pavyzdžiui, prancūzų keptos bulvės iš pradžių yra apverdamos, paskui skrudinamos, kol galiausiai puode kartu su baltuoju vynu ir baltojo pelėsio sūriu bei šonine troškinamos orkaitėje.

RECEPTAS: Bulvių ir kiaulių šonkaulių troškinys

Naujai atrandami kopūstai

Kokybiški visų rūšių kopūstai pasižymi stangriais žaliai balkšvais lapais. Atkreipkite dėmesį, ar išoriniai lapai nėra nuplėšyti – tai gali būti ženklas, kad jų pardavėjas taip „atšviežino“ ėmusį senti kopūstą. Baltagūžiai kopūstai vėsioje vietoje švieži gali išlikti kelias savaites ar net mėnesius, bet jeigu kopūsto lapų standumas jums kelia įtarimų, geriau jį išmeskite.

Šiaudeliais supjaustytus kopūstus patartina virti vos 3–5 minutes. Juos sumeskite jau į verdantį vandenį ir virkite neuždengę. Galite išbandyti ir aliejuje apskrudintus lapelius – tuomet juos virti reikės vos 2–4 minutes. Žiedinio kopūsto kekeles virkite 2–3 minutes. Jas sudėti reikia dar į šaltą vandenį ir virti neuždengus dangčiu. Jeigu norite išvirti visą žiedinio kopūsto gūžę, ją reikės virti apie 10–15 minučių. Jei norite, kad žiediniai kopūstai būtų baltesni, į vandenį įpilkite truputį citrinos sulčių.

Kopūstų naudojimas yra itin universalus: nuo įprastų balandėlių, troškinių, sriubų, garnyrų, salotų, sluoksniuočių iki traškučių.

RECEPTAS: Kopūstų ir kalakutienos sluoksniuotis

Universalieji aguročiai

Aguročiai yra šiek tiek pamiršti cukinijų pusbroliai. Jie ir pastaraisiais laikais daug populiaresnės cukinijos priklauso moliūginių daržovių genčiai. Įprastai aguročiai būna pailgi, cilindro formos, gelsvos, balsvos, žalsvos spalvos. Jų vaisiai išauga net iki 2–4 kilogramų, bet kaip ir cukinijas juos geriau valgyti jaunesnius ir mažesnius. Jų skonis yra švelnus, minkštimas kreminės tekstūros.

Moliūginės daržovės, įskaitant moliūgus ir agurkus, gali turėti toksiškos medžiagos – kukurbitacino. Jis daržovei suteikia kartumo. Pramoniniu būdu auginamose daržovėse jo yra labai mažai, tačiau reikia būti atidiems, jeigu perkate ne iš parduotuvės. Venkite smarkiai apkartusių moliūginių daržovių.

Kaip ir kitos moliūginės daržovės aguročiai skanūs virti, kepti, taip pat ir žali. Kubeliais supjaustytus aguročius rekomenduojama virti 5–7 minutes subėrus į verdantį vandenį. Virkite juos neuždengtus.

Dažniausiai iš aguročių gaminami garnyrai, sriubos, troškiniai, džemai.

RECEPTAS:

Pikantiškas troškinys su raudonosiomis paprikomis ir morkomis

Moliūgo staigmenos

Nors labiausiai moliūgai pasaulyje išgarsėjo savo milžiniškomis galvomis, tinkamomis Helovino šventės puošybai, kur kas naudingiau juos valgyti. Moliūgų būna įvairių rūšių – nuo mažų kriaušės formos iki didžiulių apvalių. Gerą moliūgą išsirinksite pagal jo kietą standžią žievę, kurios geriau nevalgyti. Po ja yra gana standus minkštimas su sėklomis. Mažesniuose moliūguose sėklų gali ir nebūti.

Kulinarijoje naudojamas minkštimas, tačiau ir sėklas galite susidžiovinti, paskrudinti ir išsigliaudę suvalgyti arba jomis paskaninti salotas ar patiekalus iš moliūgų. Jeigu ketinate kepti moliūgų riekeles ant griliaus arba orkaitėje, žievės prieš kepimą galite ir nelupti, ją iškeptą lengviau bus pašalinti.

Moliūgų spalvos būna nuo žalsvos, šviesiai gelsvos iki sodriai oranžinės, tad ši patraukli daržovė, savo derliaus piką pasiekianti rudenį, spalvų vaiskumu sušildo rudenėjantį orą. Iš moliūgų pasigaminsite puikių troškinių, sriubų, ypač trintų, pyragų – vaišių, kurios savo spalvomis nušvies rudens stalą.

Kubeliais supjaustytus moliūgus pakanka virti 5–10 minučių. Juos geriausia dėti jau į verdantį vandenį ir virti neuždengus.

Dideli moliūgai neretai tampa galvos skausmu, kai vienam patiekalui sunaudojama toli gražu ne visas moliūgas. Patariame likusią dalį įdėti į vakuuminį maišelį arba maistinę plėvelę. Taip moliūgas išliks šviežias visą savaitę.

RECEPTAS: Moliūgų vafliai su bolivinėmis balandomis