Tegul pavasarį sužaliuoja pietų lėkštės: šis pigus troškinys taps visos šeimos favoritu

Įvairiapusis maistinės naudos profilis

Lietuvoje vištiena yra populiarus ir universalus įvairių patiekalų ingredientas, ruošiamas vis skirtingais būdais, atspindinčiais ne tik turtingas šalies kulinarijos tradicijas, bet ir kaimyninių šalių įtaką. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad valgydami šią mėsą prasiturtiname baltymais bei papildome organizmą tam tikrais B grupės vitaminais ir omega-3, omega-6 riebalų rūgštimis.

„Vištiena yra gausus aukštos kokybės baltymų šaltinis, kurie yra būtini organizmo audinių statybai ir atstatymui. 100 g vištienos krūtinėlės porcijoje yra maždaug 31 g baltymų. Jie labai svarbūs raumenų vystymuisi, imuninės sistemos veiklai, hormonų gamybai ir fermentų sintezei. Be to, vištienoje, ypač krūtinėlėje, palyginti su kita mėsa (pavyzdžiui, jautiena ir kiauliena) yra nedaug riebalų: 100 g vištienos krūtinėlės (be odos ir kaulų) porcijoje yra apie 3,6 g riebalų“, – įvardija gydytoja dietologė.

Ji taip pat rekomenduoja atsižvelgti į tai, kokias vištienos dalis renkamės valgyti, mat rinkdamiesi liesas ir pašalinę odą galime sumažinti sočiųjų riebalų kiekį, todėl ši mėsa gali būti širdžiai naudingas baltymų pasirinkimas. „Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tamsesnėse vištienos dalyse, pavyzdžiui, šlaunelėse ir blauzdelėse, yra šiek tiek daugiau riebalų, tačiau jos taip pat turi papildomų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, geležies ir cinko.“

Dr. E. Gavelienė priduria, kad vištiena turtinga ne tik baltymais, bet ir svarbiausiais vitaminais bei mineralais: joje yra niacino (vitamino B3), fosforo, seleno ir B grupės vitaminų – B6 ir B12.

„Niacinas svarbus energijos apykaitai ir nervų sistemos veiklai, o fosforas – kaulų sveikatai ir energijos gamybai. Taip pat selenas veikia kaip antioksidantas, saugantis ląsteles nuo pažeidimų, o B grupės vitaminai atlieka svarbų vaidmenį įvairiuose organizmo medžiagų apykaitos procesuose. Be to, vištienoje yra ir omega-3, ir omega-6 riebalų rūgščių, nors jų kiekiai mažesni nei, tarkime, riebioje žuvyje“, – pažymi gydytoja dietologė.

Mėgaukitės vištienos patiekalais tiek namuose, tiek lauke

Vištieną galime ruošti įvairias būdais, vienas dažniausių, pasitelkiamų namuose – tai kepimas orkaitėje. Be to, atšilus orams, norisi išvykti į gamtą ir pačirškinti gardžių mėsos gabaliukų, tad ir lauke galima pasigardžiuoti įvairiais vištienos patiekalais: šašlykais, dešrelėmis, kepsneliais ir kt. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva sako, kad abu paruošimo būdai turi savų skirtumų, tad verta apie juos nusimanyti, kad būtų galima mėgautis geriausiai paruoštais patiekalais.

„Norėdami kepti vištieną orkaitėje, iš pradžių įkaitinkite ją iki 200 °C. Vištienos gabalėlius pagardinkite druska, pipirais ir pasirinktomis žolelėmis bei prieskoniais. Iškeptą vištieną sudėkite į kepimo indą arba ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad skiriasi šios mėsos kepimo laikas, priklausomai nuo tai, kokia jos dalis yra ruošiama: ją kepkite 20–25 min., jei tai krūtinėlės ar šlaunelės be kaulų ir odos, arba 30–35 min., jei tai vištienos gabaliukai su kaulais. Prieš patiekdami leiskite vištienai pailsėti ant kepimo skardos 5–10 min., kad susigertų sultys ir mėsa būtų drėgna bei aromatinga“, – rekomenduoja ekspertė.

Taip pat, jos žiniomis, neteks nusivilti ir lauke, ant kepsninės ruoštais vištienos patiekalais, jei atitinkamai atsižvelgsime į jos kepimo laiką bei tinkamai nustatysime kepsninės temperatūrą: „Žinoma, kepimas ant grotelių yra taip pat populiarus vištienos gamybos būdas, kuris mėsai suteikia gardų dūmo skonį, o patys gabaliukai išlieka neišdžiūvę. Tiesiog svarbu įkaitinti kepsninę maždaug nuo 190 °C iki 200 °C ir kepti ant grotelių maždaug po 6–8 min. iš kiekvienos pusės“, – pataria O. Suchočeva.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad kepant vištieną savarankiškai, labai svarbu laikytis maisto saugos reikalavimų, kad pavyktų išvengti kryžminės taršos ir per maistą plintančių ligų, tad ekspertė primena, kad visada reikėtų naudoti atskiras pjaustymo lenteles ir įrankius žaliai ir termiškai apdorotai vištienai, o prieš patiekiant ją, įsitikinti, kad vidinė temperatūra pasiekė maždaug 75 °C.

„Be to, prieš ruošiant vištienos patiekalus tiek namuose, tiek lauke, verta tiksliai susiplanuoti pirkinių krepšelio turinį, kad pavyktų pigiau įsigyti visų reikiamų produktų sekant skelbiamas akcijas bei naudojantis „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus bei papildomas nuolaidas. Taip pat grilinimo sezonui galite pasiruošti pigiau jau dabar: BBQ griliui ir jo aksesuarams balandžio 9–22 d. taikoma 30 proc. nuolaida“, – primena ekspertė.

Praturtinkite įvairias žalumynais savo pietų lėkštę: pigesnis vištienos troškinys maloniai nustebins visų namiškių gomurius.

RECEPTAS

Vištiena su žalumynais

Vištienai reikės:

• 1 v. š. alyvuogių aliejaus – aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo bazilikų skonio alyvuogių aliejus „Selection by Rimi“, 5,29 € / 250 ml;
• 1 vnt. susmulkintas svogūnas;
• 500 g vištienos šlaunelių be kaulų ir odos;
• 300 g mažų šviežių bulvių – bulvės „Delikatess Rimi“, 2,35 € / 900 g;
• 425 ml daržovių sultinio;
• 350 g brokolių, supjaustytų mažais žiedynais – brokolis „Rimi“, 1,99 € / 350 g;
• 350 g susmulkintų sultenių;
• 140 g paprikų;
• Ryšulėlio svogūno laiškų, supjaustytų;
• 2 v. š. pesto – krapų pesto padažas „Selection by Rimi“, 1,27 € / 130 g.

Gaminimo eiga:

1. Didelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų. Sudėkite svogūną, kepkite 5 min., kol suminkštės. Tada sudėkite vištieną ir kepkite, kol ji lengvai paruduos. Sudėkite bulves, sultinį ir daug šviežiai maltų juodųjų pipirų, tada viską užvirkite. Uždenkite keptuvę ir virkite 30 min., kol bulvės suminkštės, o vištiena išsitroškins.
2. Sudėkite brokolius, žalumynus, paprikas ir svogūno laiškus, gerai išmaišykite ir vėl viską užvirkite. Uždenkite keptuvę, virkite dar 5 min. bei galiausiai įmaišykite pesto.

Skanaus!

*Šios produktų kainos užfiksuotos balandžio 10 d. e. parduotuvėje „Rimi.lt“.