Žolynas ant palangės

Šviežios prieskoninės žolelės yra skanesnės negu džiovintos, o jų aromato pilna visa virtuvė. Be to, maistui naudodami savo užaugintus žalumynus tikrai žinosite, kad jie neprisigėrę nežinomos kilmės trąšų. Dar daugiau – visada po ranka turėsite reikiamų prieskonių.

Jeigu jau bandėte užsiimti šia veikla, bet viskas baigdavosi ne itin sėkmingai, nenukabinkite nosies ir pabandykite dar kartą. Darbas reikalauja šiek tiek dėmesio ir kantrybės – bet ne daugiau nei auginant kitus kambarinius augalus. Užtat rezultatai pritaikomi praktiškai ir džiugina ištisus metus.

Ką sodinti?

Jeigu nesate patyręs augintojas, pradėkite nuo populiariausių ir plačiausiai naudojamų palangės augalų: bazilikų, čiobrelių, rozmarinų, raudonėlių. Jeigu esate įmantresnis kulinaras, tuomet jums ne pro šalį bus apsirūpinti dašiais, gelsvėmis, jonažolėmis, mairūnais, šalavijais, pipirinėmis, peletrūnais ir daugybe kitų – svarbu, ką mėgstate ir ko jums dažniausiai prireikia.

Arbatų mėgėjai vietos ant palangės visada palieka mėtoms ir melisoms. Be to, jos tinka skaninti ir desertus, ir rimtesnius patiekalus. Turite itin talpią palangę? Tuomet ant jos galite užsiauginti netgi špinatų, laiškinių česnakų, jau nekalbame apie svogūnų laiškus. Atskirai paminėti verta levandas – prieš patekdama į jūsų puodą, vonią ar spintą, ji taip pat gali mėgautis saulėkaita ant jūsų palangės.

Žoleles lengviau ir greičiau išsiauginti iš nedidelių kerų, kurių rasite sodo augalų parduotuvėse, bet sėklytės irgi tinka. Jei sodinate rozmarinų, šalavijų ar kokį kitą kerą, parsinešę iš parduotuvės iš karto jį persodinkite į šiam augalui numatytą vietą. O jei turite, pvz., baziliko sėklų, suberkite jas į drėgną žemę ir laukite, kol prasikals daigeliai. Bazilikai dygsta šviesoje, galite daiginti uždengę vazono viršų drėgna marle – tačiau tai visai nebūtina. Paaugusius stiebelius atsargiai praretinkite, kad daigeliai neliptų vienas ant kito ir turėtų erdvės augti.

Kur sodinti?

Gera žinia estetams: žolelių galite užveisti pačiuose įvairiausiuose induose, kurie jums bus ne tik daržas, bet ir interjero dekoracija. Tam tinka ne tik vazonai, bet ir puodai, puodynės, dekoruoti stiklainiai, dubenys, krepšiai, puodeliai ir netgi atlikusios konservų skardinės! Didesniuose puoduose ar vazonuose galite komponuoti kelių rūšių žoleles – palangę papuoš skirtingų spalvų ir faktūrų veja. Tiesa, į bendrą vazoną žoleles persodinkite jau paaugusias, nes jei subersite sėkleles, jos gali susimaišyti – vėliau ir patys nebesuprasite, kas sužėlė.

Kaip auginti?

Kai suformuosite savo žolyčių krepšelį, rekomenduojame kiekvieno konkretaus augalo ypatybes ir poveikį išsiaiškinti specialioje literatūroje. Tačiau bendri principai galioja daugeliui.

SAULĖ. Dauguma prieskoninių augalų saulę mėgsta, todėl parinkite daugiausiai saulės gaunančią palangę.

VANDUO. Bendra taisyklė – neperlaistyti, vandens saikingai liekite tik tada, kai žemė sausa. Išimtis – levandos, kurios vandenį mėgsta labiau, bet ir tai tik vasarą. Bet papurkšti savo prieskoninius augalus minkštu vandeniu galite, pvz., bazilikai ypač mėgsta rytines maudynes.

ŽEMĖ. Neapsiriksite į indą iš pradžių pripylę drenažo – jo gali būti net iki trečdalio talpos. Žemę geriau pirkite specialią – kokia tinka jūsų pasirinktoms žolelėms, teiraukitės parduotuvėje. Paprastai tai būna lengvos žemės mišiniai. Jei planuojate auginti šalavijus, parinkite didesnį indą – šio augalo šaknims raizgytis reikia daug vietos. Erdvaus indo reikia ir rozmarinams.

TRĄŠOS. Tręšti žoleles reikia saikingai – pakanka kartą per mėnesį. Jei naudosite kambarinėms gėlėms skirtas trąšas, jų koncentraciją dar triskart sumažinkite. Tačiau geriausiai naudoti organines liaudiškas trąšas, pvz., skiestą pieną.

ORAS. Kai šilta, praverkite langą – žolelės labai mėgsta gryną orą. Daugelis vazonėlius su prieskoniniais augalais vasarą iškrausto į balkoną – ten jie auga geriau. Bet žiemą juos reikia labai saugoti nuo šalčio ir skersvėjų, todėl vėdindami namus nukelkite savo ūkį nuo palangės.

Kaip skinti?

Paaugusių žolelių viršūnėles apkarpykite – gražiau šakosis, augalai bus vešlesni. Lapelius reikia nuskinti iki žydėjimo.

Kaip naudoti?

Prieskoninių augalų naudojimas – atskira tema. Tačiau prisiminkime ir keletą svarbiausių principų, kaip juos naudoti gaminant maistą.

Neteisingai parinkę žoleles ar jų padauginę patiekalo skonį galite ir sugadinti. Todėl nesižarstykite pilna sauja į kairę ir į dešinę – gamindami gerai apgalvokite, kur ir kiek prieskoninių augalų reikia. Prieskoninio augalo skonis patiekale turi ne dominuoti, o tik išryškinti gaminamo produkto natūralų skonį. Tiesa, krakmolingiems ryžių, bulvių ar makaronų patiekalams prieskonių reikia daugiau, nes jie turi ypatybę prieskonius sugerti.

Kulinarijoje prieskoniniai augalai naudojami dviem būdais: marinuojant arba visai pabaigoje – baigiant ar pabaigus gaminti. Palikite juos patiekale keletą minučių, kad skonis pasklistų, ir galite ragauti. Kai kurios šeimininkės gamindamos suriša prieskoninių šakelių ryšelį ir įmeta į puodą, o baigusios jį ištraukia.

Žolelių skonis geriau išryškės, jei prieš skanindami jomis maistą sutrinsite ar smulkiai supjaustysite.