Mėgstamiausios Baltijos šalių gyventojų žuvys netrukus gali patekti į nykstančių rūšių raudonąjį sąrašą
Apie žuvį • 2021 m. Birželis 28 d.
Vasaros atostogų prie jūros neįsivaizduojame be rūkytos plekšnės, ešerio ar starkio. Ne vienas turime prisiminimų, kaip su tėvais plaukdavome jų žvejoti į Baltijos jūrą ar gilesnius ežerus. Deja, šios lietuvių mėgstamos žuvys šiemet pirmą kartą istorijoje pripažintos kaip greitai nykstančios, todėl gamtos saugotojai rekomenduoja prieš perkant žuvį atkreipti dėmesį į tai, kaip ji buvo sugauta.
Mėgstamos žuvys – ties išnykimo riba
„Bėgant metams, žuvų ištekliai Baltijos jūroje išliko stabiliai prasti. Vidutinės sąlygos žuvims nuolat blogėjo. Vidaus vandenų žuvų situacija yra geresnė nei Baltijos jūroje, kur kasmet vis daugiau žuvų atsiduria ties išnykimo riba“, – sako Lietuvos gamtos fondo žuvininkystės specialistas Robertas Staponkus.
Eksperto teigimu, į nykstančių rūšių sąrašą dabar įtrauktas ir lietuviams gerai žinomas otas:
„Šiemet į tinklus sugautas otas buvo įrašytas į raudonąjį sąrašą. Kadangi otas pagaunamas tik tinklais – vos dalis jų patenka į spąstus – rekomenduojame nebesirinkti Baltijos jūroje pagauto oto.“
Situacija su pažįstama ir mylima Baltijos jūros plekšne taip pat blogėja. Taip pat, nepaprastai svarbu vengti gaudyti ir valgyti ungurius bei menkes, kuriems gresia didelis pavojus.
„Tai tarsi medžioti paskutinį raganosį“, – sako R. Staponkus.
Specialistas rekomenduoja vengti vartoti tas žuvis ir jūros gėrybes, kurios yra sugautos naudojant dugninius tralus ar dragas. Vykdant tokio tipo žvejybą, žuvys surenkamos ir tempiamos jūros dugnu, taip trikdant jūrų buveines ir jūrų gyvybę. Ekspertas taip pat nepataria rinktis egzotinės žuvies:
„Pats sveikiausias būdas yra valgyti arti gyvenamosios vietos pagautą žuvį ir visada įsitikinti, kad perkama žuvis yra sugauta arba auginama tvariai.“
Parduotuvėse – tik tvariai pagauta žuvis
„Rimi“ – pirmasis mažmeninės prekybos tinklas Lietuvoje, nustojęs prekiauti nykstančia žuvimi. Jau prieš metus „Rimi“ parduotuvėse pradėtas didinti sertifikuotų jūros gėrybių asortimentas, kad jis būtų lengviau prieinamas visiems. Dėl šio sprendimo žymiai išaugo pirkėjams siūlomas sertifikuotų jūros gėrybių pasirinkimas: Lietuvoje ji perkopė 70 proc., Latvijoje – 35 proc., o Estijoje – 45 proc. nuo visos parduodamos žuvų ir jūros gėrybių produkcijos.
„Baltijos šalyse didžiausias sertifikuotos žuvies pardavimų augimas pastebimas Latvijoje, kur augimas viršijo 70 proc., tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis siekia šiek tiek daugiau nei 50 proc., o Estijoje – beveik 17 proc.“, – sako Liudvikas Aleliūnas, „Rimi“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Baltijos šalyse.
Sertifikuotos jūros gėrybės – tai žuvis ar kitos jūros gėrybės, kurios buvo sugautos ar auginamos taip, jog mažiau pakenktų žmonėms ir aplinkai. Tokias jūros gėrybes tiekiančias įmones sertifikuoja dvi tarptautinės institucijos – Jūros priežiūros taryba ( angl. „Marine Stewardship Council“) ir Akvakultūros priežiūros taryba (angl „Aquaculture Stewardship Council“). Šių institucijų suteikiami pažymėjimai leidžia kurti draugiškesnę aplinkai žvejybą ir iš prekystalių pašalinti aplinkai kenksmingais būdais sugautas žuvis.
Nykstančių žuvų sąraše yra ir dar kelios lietuvių mėgstamos žuvų rūšys – kritiškai nykstantys unguriai, menkės ir Baltijos jūros starkiai. Taip pat – plekšnės ir ešeriai, kurių situacija kasmet prastėja. Tiesa, šprotų, Baltijos silkių, kuojų ir vėjažuvių situacija pradeda gerėti.
Jūros priežiūros tarybos ( angl. „Marine Stewardship Council“) ir Akvakultūros priežiūros tarybos (angl „Aquaculture Stewardship Council“) įsteigtos ženklinimo sistemos yra labiausiai paplitusios pasaulyje. Šių institucijų įsteigtas sertifikatas patvirtina, kad žuvys auginamos ekologiškai ir be antibiotikų. Taip pat, etiketėse nurodoma, kur ir kaip žuvys buvo sugautos ar augintos, užtikrinama, kad šiame procese nebūtų padaryta žala gamtai.