Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius – kuo skiriamės ir kuo panašūs
Iniciatyva, prisidėjusi prie trijų svarbių problemų sprendimo
Baltijos šalių gyventojų kasdienių išlaidų ir taupymo įpročių tyrimo metu buvo apklausti 3 011 Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 74 metų amžiaus. Plačios imties tyrimo rezultatai parodė, kad 44 proc. apklaustų trijų šalių gyventojų yra linkę įsigyti nukainotų produktų su besibaigiančiu galiojimu. „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius pažymi, kad tai – svarbūs rezultatai, kurie žymi, jog šia iniciatyva sprendžiamos bene trys svarbiausios problemos, susijusios su maisto švaistymu.
„Tokie tyrimo rezultatai leidžia mums, kaip įmonei, įsitikinti, kad mūsų pirkėjai, įsigydami nukainotų besibaigiančio galiojimo maisto produktų, ne tik ženkliai sutaupo, bet ir prisideda prie aplinkai draugiškesnio vartojimo. Pavyzdžiui, vien Europoje iššvaistomo maisto pakaktų pamaitinti 200 mln. badaujančių žmonių, o maisto atliekos prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir klimato kaitos. Apskaičiuota, kad šios atliekos sukelia apie 8–10 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tad visiems rekomenduoju dairytis specialiais oranžiniais lipdukais pažymėtų besibaigiančių galioti maisto produktų, kurie – ženkliai nukainoti“, – sako V. Lukoševičius.
Nukainotos mėsos paklausa išaugo beveik 3 kartus
Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad maisto produktų pirkimas yra pagrindinė kasdienių išlaidų dalis, kurioje vartotojai aktyviai stengiasi sutaupyti. Palyginti su 2022 m., pernai ketvirtadalis apklaustų Baltijos šalių gyventojų dažniau rinkosi maisto produktus su besibaigančiu galiojimu. „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė teigia, kad atsižvelgus į tyrimo rezultatus, matyti, jog aktyviausi minėtų produktų pirkėjai – estai.
„63 proc. apklaustųjų estų teigė, kad yra linkę jų kasdien įsigyti, o tuo pat metu Latvijoje – 49 proc. Nors Lietuvoje besibaigiančio galiojimo produktų įsigyja 44 proc. pirkėjų, matyti, kad jų paklausa kiekvieną mėnesį nuolat augo, todėl ir pasiūla mūsų parduotuvėse buvo plečiama. Stengdamiesi ugdyti atsakingus vartotojų įpročius, prisidėjome prie vieno iš pagrindinių tikslų įgyvendinimo – išvengti ženklaus maisto atliekų susidarymo. Pavyzdžiui, palyginti su 2023 m. sausiu, gruodį nukainotos mėsos paklausa išaugo beveik tris kartus, o per metus bendra paklausa stabiliai augo visose nukainotų produktų kategorijose. Palyginimui, jei pernai sausį Lietuvoje pardavėme 118 tonų maisto produktų su besibaiginačiu galiojimu, tai gruodį jų kiekis išaugo iki daugiau nei 171 tonos“, – aiškina E. Krasauskienė.
Pirkimo įpročiai panašūs visose Baltijos šalyse
Tyrimas taip pat atskleidė, kad aktyviausi nukainotų besibaigiančio galiojimo produktų pirkėjai Lietuvoje – tai vilniečiai, kauniečiai, klaipėdiečiai, šiauliečiai bei panevėžiečiai. E. Krasauskienė pažymi, kad pirkėjai dažniausiai rinkosi mėsos, duonos produktus, „Rimi“ gaminius, vaisius ir uogas, taip pat – pieno produktus, sutaupydami iki 50 proc. jų kainos.
„Bendrai Baltijos šalių gyventojų mėgstamiausi nukainoti besibaigiančio galiojimo produktai yra panašūs: Estijoje tarp perkamiausių – taip pat daržovės, o Latvijoje – mėsos produktai. Lietuvoje tai jau gerai pirkėjams pažįstama iniciatyva: nuo 2022 m. rudens siūlome įsigyti specialiais oranžiniais lipdukais pažymėtų produktų su besibaigiančiu galiojimu. Priklausomai nuo parduotuvės formato, kasdien „Rimi“ parduotuvėse galima rasti dešimtis ar šimtus tokių prekių. Tačiau reikėtų turėti mintyje, kad jų kiekis yra ribotas, tad pasitaiko, kai būna greitai išparduodami. O informaciją apie tai, kokių besibaigiančio galiojimo produktų galima įsigyti artimiausioje parduotuvėje, galima pasitikrinti „Rimi“ mobiliojoje programėlėje“, – pataria prekybos tinklo ryšių su visuomene vadovė.