Šuns šėrimas ir sveikata

Pasirink ėdalą, kuris geriausiai tinka būtent tavo šuniui

Renkantis ėdalą savo augintiniui, pirmiausia geriau pasitarti su veterinaru, kuris rekomenduos šuniui pagal amžių tinkamiausią ėdalą. Tačiau tai ne vienintelis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti. Siūlomo ėdalo asortimentas yra didelis, tačiau iš esmės visas ėdalas gaminamas pagal formules, kurios skirtos tam tikro amžiaus šunų grupėms. Ėdalas skiriasi sudėtyje esančiais priedais, grūdų kiekiu, taip pat yra specialus ėdalas, skirtas tam tikromis ligomis sergantiems šunims. Geresnis ėdalas bus tas, kuriame yra mažai grūdų arba jų visai nėra, nes grūdai – pigi žaliava gamybai, o šuniui jų iš tikrųjų visai nereikia, dėl didelio grūdų kiekio ėdale šuo gali sustorėti.

Neduokite šuniui žmonių maisto

Šviežia mėsa, kaulai, kremzlės, kiaušiniai ir nedidelis kiekis daržovių yra geras ėdalas šuniui, tačiau, kad jam nepakenktum, šiuos produktus turi duoti tam tikromis proporcijomis. Jeigu šito nesugebi, geriau duoti veterinarijos gydytojo rekomenduotą ėdalą. Toks žmonių maistas kaip sūris, dešra, duona, vynuogės, riešutai ir maisto gaminiai, į kuriuos pridėta druskos ir cukraus, kenkia šuns sveikatai. Jeigu nori savo šuniui duoti ką nors skanaus, nupirk šunims skirtų skanėstų.

Šuo per dieną turi suėsti tiek, kiek jam reikia, atsižvelgiant į jo amžių arba svorį. Jeigu šuniui duodi kokių nors skanėstų, juos reikia įskaičiuoti į dienos ėdalo normą. Taip pat įsidėmėk, kad šalia šuns ėdalo dubenėlio visada turi būti ir indelis su švariu geriamuoju vandeniu.

Visiems šunims reikalinga „techninė priežiūra“

Šunis, kurių kailis yra tankus, vešlus arba gaurai ilgi, reikia prižiūrėti ypatingai. Pavyzdžiui, šiaurinių veislių šunis, kurie sezoniškai šeriasi, reikia šukuoti specialiomis šukomis, lengviau iššukuojančiomis kailį su daug pavilnio. Kai kurių veislių šunų kailį reikia šukuoti kasdien, o kitus iššukuoti pakanka tik retkarčiais. Trumpaplaukiai šunys taip pat turi būti šukuojami, bet daug rečiau. Vienas iš kailio sveikumą lemiančių veiksnių yra šuns ėdalas. Kokybiškai šeriamo šuns kailis neskleidžia nemalonaus kvapo ir neatrodo riebaluotas. Jeigu šuns kailio plaukai susiriebalavę ir nuo jų sklinda nemalonus kvapas, šunį reikia išmaudyti. Yra specialių šunų šampūnų, tačiau profesionaliai išmaudyti šunį galima ir šunų kirpykloje.

Burnos ir nagų higiena yra tokia pat svarbi kaip ir žmogui

Burnos higiena svarbi ne tik žmonėms, bet ir šunims. Jei šuo gaus kokybiško ėdalo, iš jo snukio nesklis blogas kvapas, o dantys bus balti ir sveiki. Ant kai kurių šunų dantų atsiranda apnašų. Kad jų neatsirastų, reikia valyti šunų dantis. Yra specialių šunų dantų šepetėlių ir pastų.

Visiems šunims reikia retkarčiais nukirpti nagus. Kartą per savaitę reikia nukirpti patį nago galiuką. Po šuns nagu yra labai jautrus gyvuonis. Kartu su nagu auga ir aplinkinė odelė. Ilgai nekarpomi nagai gali ne tik deformuoti šuns pėdą, bet ir vaikščioti gali būti sunkiau ar skausminga. Nagus galima nukirpti arba apdildyti namuose, jokiu būdu nepažeidžiant gyvuonies. Tai gali padaryti ir veterinaras.

Didelę įtaką šuns sveikatai daro parazitų ir kitų kenkėjų naikinimas

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas: nepamiršk, kad šunį reikia reguliariai dehelmintizuoti ir išnaikinti parazitus. Kai kurie šunų šeimininkai šunį dehelmintizuoja keturis kartus per metus, o kiti mano, kad pakanka dviejų kartų. Antihelmintikai yra labai stiprūs preparatai, kuriuose yra toksiškų medžiagų, naikinančių parazitines kirmėles, parazituojančias šuns žarnyne. Jeigu šuo gauna šį vaistą į vidų, prieš pakartotinį vaisto naudojimą pasitark su veterinarijos gydytoju, kaip dažnai saugu jį naudoti. Šuniukai dehelmintizuojami daug dažniau nei suaugę šunys. Per pirmus tris mėnesius dehelmintizacija atliekama net kartą per mėnesį ar dažniau. Kiekvienos šunų veisyklos pareiga yra dehelmintizuoti šuniukus tiek kartų, kiek nustatyta. Prieš pasiimdamas šuniuką į namus, būtinai išsiaiškink, kada jis paskutinį kartą buvo dehelmintizuotas ir kada numatytas kitas kartas.

Šuo turi būti apsaugotas ir nuo blusų. Nors gali atrodyti, kad tai nelabai pavojingas parazitas, bet blusos siurbia kraują. Jeigu šuo blusų turi ilgą laiką ir daug, jos gali sukelti anemiją, taip pat blusos perneša kitus parazitus, kurie, joms įkandus, patenka į šuns organizmą. Yra įvairių išoriškai naudojamų priemonių, kurios apsaugos šunį nuo blusų. Ir dėl šių priemonių naudojimo pirmiausia pasikonsultuok su veterinaru.

Prasidėjus šiltajam sezonui, kuris yra ir erkių sezonas, turi būti naudojami preparatai, kurie nuo jų apsaugotų šunį. Erkės perduoda mirtinas ligas ir kiekvienais metais jų vis daugėja. Tokia sunkiai gydoma ir dažnai mirtina liga kaip babeziozė kasmet užsikrečia vis daugiau šunų. Jos simptomus dažnai galima pastebėti tik tada, kai išgelbėti šunį jau labai sunku.

Kiekvienas preparatas nuo erkių veikia tik tam tikrą laiką, todėl reikia gerai įsidėmėti, kada bus laikas jį vėl panaudoti.