Psichologė G. Petronienė pasakė, kaip atsikratyti įpročio skųstis blogu oru ir neskaičiuoti dienų iki vasaros

Pasak psichologės Genovaitės Petronienės, tam tikra žmonių kategorija visavertiškai gyvena tik tada, kai išorės sąlygos jiems komfortiškos, o kai jos pasikeičia, tarsi grįžtama į vaikystę, kai gąsdino ir šaltis, ir tamsa. Be to, šaltaisiais metų mėnesiais dažnai gyvename daug sėsliau, nei pavasarį ar vasarą, tad kyla grėsmė ilgus vakarus leisti namie, kramsnojant ne itin sveikatai palankų maistą. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva rekomenduoja sugrįžti į sveikos mitybos ritmą, atsakingiau planuojant savo meniu.

Tegul dienos nuotaikos nenulemia kelios akimirkos

Pasak psichologės Genovaitės Petronienės, žmonės nevienodai kreipia dėmesį į išorės sąlygas: „Atsparensės asmenybės, kurios turi daugiau energijos ir semiasi jos nebūtinai tik iš saulės ar šilumos, mažiau linkusios skųstis oru. Tuo metu tie žmonės, kurie labiau priklauso nuo išorės sąlygų – orų, aplinkinių nuomonės ar reakcijų – kenčia labiau.“

Pasak psichologės, labai kentėti lyg ir nėra dėl ko: juk visi turime šiltus namus ir šiltų drabužių. Tačiau kai kurie žmonės emociškai tikrai nesijaučia gerai, nes tarsi vėl išgyvena vaikystės potyrius, kai vengdavo šalčio ir bijodavo tamsos, kai šaltis ir drėgmė būdavo labai atgrasūs. „Bet tada tiesiog nepagalvojama, kad juk netrukus sugrįšime į šiltus namus, užsiimsime mėgstama veikla, galbūt susitiksime su draugais ar užsuksime į sporto klubą – kartais visos dienos nuotaiką nulemia tų kelių akimirkų pojūtis“, – pastebi G. Petronienė.

Verta planuoti ne tik vasaros, bet ir žiemos savaitgalius

Kartais taip laukiame vasaros, jog atrodo, kad šaltaisiais mėnesiais net negyvename, o tik egzistuojame, skaičiuodami, kiek dar liko iki laiko, kai nebereikės pirštinių ir kepurių. Psichologė Genovaitė Petronienė sako, kad neverta lėtinti gyvenimo tempo. Jei vasarą gyvenome aktyviai, sportavome, planavome iškylas ir susitikimus su draugais, gerąją praktiką reikia tęsti: „Bėgiojimą ar pasivažinėjimą dviračiu gali puikiai pakeisti sporto klubas, kur šviesu, šilta, groja muzika, turi galimybę pajudėti ir jaustis kaip vasarą. Taip pat, kaip ir vasarą, galima svečiuose smagiai šnekučiuotis su draugais, kurti bendrus prisiminimus.“

Be to, pasak specialistės, reikėtų nepamiršti, kad į šaltį ne visada vienodai reaguoja mūsų kūnas ir smegenys. „Kadaise vasarą dvi savaites keliavome po šiaurinę Suomijos dalį: naktį temperatūra nukrisdavo iki nulio, kartais net užšaldavo vanduo puodeliuose, o dieną prišildavo iki dešimties laipsnių. Nusileidus nuo kalnų pašvietė saulutė, išsirengėme iki trumpų rankovių, džiugu, jaučiamės kaip vasarą. Paskui prieiname vieno suomio namelį su lauke pakabintu termometru ir matome – tik plius 14 laipsnių. Lygiai taip pat pasijuntame ir pavasario pradžioje – net jei temperatūra tokia, kaip dabar, atrodo, kad plūstelėjo šiluma. Taigi, prie šaltesnių orų greitai priprasime“, – ramina psichologė.

Daugelį žmonių dar veikia ilgėjanti tamsa, tačiau, pasak G. Petronienės, tai tėra tik šioks toks psichologinis diskomfortas, kurį galima sumažinti ilgiau pabuvus šviesoje – nereikės nė specialių šviesos terapijos lempų. „Mieguistumą galėtų sukelti didesnis organizme atsiradusio melatonino kiekis, bet tik tada, jei visą dieną sėdėsime tamsiame kambaryje. Tad verta dažniau pajudinti kūną ir apsupti save smagiais potyriais: gera muzika, patinkančiais užsiėmimais, susitikimais su draugais. Normalu, kad vakarais jau nesinori bastytis po tamsias ir šaltas gatves, bet sofa ir televizorius ar kompiuteris irgi nėra išeitis. Viena vertus, mes kartais lyg ir norime judėti, aktyviau gyventi, bet aptingstame ir tada skundžiamės. Tad patarčiau žiemą visiems išjungti meškos režimą ir tą laikotarpį praleisti aktyviai“, – siūlo psichologė G. Petronienė.

Neraminkime emocijų sveikatai nepalankiu maistu

Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, liūdnas mintis ar apatiją dažnai norisi nuraminti maistu, dažnai tai būna bulvių traškučių pakelis ar saldumynai. Tai maistas, kuris turi daug makronutrientų – riebalų, angliavandenių bei šiek tiek baltymų, o mikronutrientų – vitaminų ir mineralinių medžiagų – mažai.

„Maiste, kuris kramsnojamas malšinant rudeninį liūdesį, medžiagų, skatinančių serotonino ir melatonino gamybą, negausu. Šiuo atveju rekomenduotini maisto produktai – tai šakniavaisės daržovės, tamsiai žalios lapinės daržovės, sėklos, migdolai. Taip pat racione turėtų atsirasti kruopų, įvairių daržovių, reikėtų saikingiau vartoti skrudintus patiekalus“, – pataria dr. E. Gavelienė ir pažymi, kad energingai darbo dienai šaltuoju sezonu itin reikalinga sveikatai palankaus maisto pietų dėžutė.

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva įsitikinusi, kad pietums darbe labiausiai tinka tokie patiekalai, kuriuos lengva bei saugu transportuoti: „Sumuštiniai, tortilijos, vaisių ir salotų indeliai, humusas, daržovių užtepėlės, kišai ar ryžių popieriaus suktinukai puikiai tiks patogiems pietums pakeliui į susitikimą ar biure.“

Norintys pasiruošti sveikatai palankią pietų dėžutę bei sutaupyti, pasak specialistės, gali tai padaryti iš anksto planuodami pirkinius ir pasinaudodami „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos: „Visus sutaupyti padedančius „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse. O akcijos laikotarpiu kuo daugiau apsipirksite „Rimi“ parduotuvėse, tuo daugiau „Mano Rimi“ pinigų uždirbsite kitą mėnesį – nuo 1 iki 2,5 proc. „Mano Rimi“ lygiai nustatomi pagal sumą, kuri buvo išleista praėjusį kalendorinį mėnesį.“