Azijietiška virtuvė vasarą: kaip aštrūs patiekalai padeda atsigaivinti per karščius?
Pasaulio virtuvė • 2022 m. Birželis 20 d.
Azijiečių virtuvėje naudojami metodai ir ingredientai jau seniai pamėgti sveiką gyvenimo būdą puoselėjančių žmonių.
Tokiuose patiekaluose nėra sočiųjų riebalų pertekliaus, beveik nevartojama pieno produktų, maistas dažnai virtas arba troškintas garuose, prioritetą skiriant produktų šviežumui ir sezoniškumui. Žiemą azijiečiai dažniausiai valgo mėsą, žuvį, karštus gėrimus ir sriubas, o per vasaros karščius – šaltas sriubas, jūros gėrybes, šaltus makaronus, salotas ir net aštrų maistą. „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė tikina, kad aštrus maistas karštomis dienomis veikia vėsinančiai, o Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė įspėja, kad prieskoniais reikėtų mėgautis, bet saikingai.
Sveikatai palanki virtuvė
Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, Azijos virtuvėje yra daug įvairių vitaminų, mineralų, antioksidantų ir gerųjų riebalų – maistingųjų medžiagų, kurių reikia organizmui išlikti sveikam.
Daugumoje Azijos šalių nevalgoma daug raudonos mėsos (jautienos ir avienos), o pagrindinis baltymų šaltinis yra vištiena, žuvis, jūros gėrybės ir kiaušiniai. Iš kasdien vartojamų maisto produktų daugiausia suvalgoma ryžių, makaronų, duonos, sorų, kukurūzų, avinžirnių ir kitų grūdų. Azijos tradicinėje mityboje taip pat vartojama daug šviežių daržovių: baltosios, raudonosios, geltonosios ir žaliosios paprikos, taip pat jūros dumblių, kurie pasižymi didele maistine verte.
Azijos virtuvėje taip pat nėra daug cukraus, o desertų pagrindą dažniausiai sudaro vaisiai, pavyzdžiui mangai, ananasai ar kokosai, o ne riebūs kremai. Taip pat reguliariai vartojami riešutai ir džiovinti vaisiai. Azijiečiai valgo anakardžius, žemės riešutus, datules, figas, taip pat kaštonus ir migdolus. Tad beveik vienintelis angliavandenis yra ryžiai, iš kurių net gaminami makaronai.
Kaip azijiečiai gaivinasi karštą vasarą?
Azijos žemyno šalių virtuvės visiškai skirtingos, tačiau jas dažnai sieja bendras palankumas prieskoniams bei aštriems patiekalams. Prieskoniai, įvairios žolelės ir pagardai yra pagrindinė azijiečių mitybos dalis, kuri ne tik suteikia patiekalams įvairių skonių, bet ir turi sveikatai naudingų savybių.
Pasak „Rimi“ kulinarijos technologės Linos Barčaitės, aštrus maistas naudingas kūno temperatūrai reguliuoti, ir nors gali pasirodyti keista, tačiau jis veikia vėsinančiai, kaip ir karšti gėrimai, kurie karštą vasaros dieną labiau vėsina nei šalti. Taip yra todėl, kad valgant aštrų maistą daugiau prakaituojama, o prakaitavimas vėsina kūno temperatūrą.
„Todėl Tailando ar pietų Indijos virtuvėje kartu su ryžiais ir kokosų pienu gausu imbiero, žaliųjų ir raudonųjų aitriųjų paprikų. Gaminant maistą Kinijoje taip pat plačiai naudojamas imbieras, aitriosios paprikos bei Sičuano pipirai“, – pasakoja L. Barčaitė.
Kaip teigia dr. E. Gavelienė, senojoje tradicinėje virtuvėje, pavyzdžiui, Viduramžių, maistas Lietuvos didikų virtuvėje taip pat buvo gausiai prieskoniuojamas, tam naudojami atvežtiniai prieskoniai. „Šiandien prieskoniai maistui suteikia įvairaus skonio, tačiau lietuviams nėra įprasti labai aitrūs prieskoniai, dėl to kiekvienas turėtų pasižiūrėti, kaip jaučiasi valgydamas aštrų maistą ir atsirinkti, kokio aitrumo maistas yra toleruojamas. Saikingas prieskonių vartojimas įneša papildomą žavesį patiekalų skoniui, tačiau labai svarbu visavertė mityba“, – teigia gydytoja dietologė ir pažymi, jog tie, kurie turi polinkį sirgti virškinimo sistemos ligomis, turėtų aštrius prieskonius rinktis atsargiai.
Populiariausi patiekalai
Anot „Rimi“ kulinarijos technologės, šiandien Azijos gastronomija paplitusi visame pasaulyje, todėl Lietuvoje galima rasti kinų, japonų bei indų restoranų. „Nors kiekviena šalis gamina skirtingai, tikrai galima rasti bendrų bruožų tarp skirtingų Azijos žemyno virtuvių. Pavyzdžiui, itin meistriškai ir kruopščiai apdorojamos daržovės. Kinų virtuvėje galima rasti daugybę patiekalų su imbieru, kiniškais kopūstais, bambukais, svogūnais, česnakais. Japonų virtuvėje taip pat naudojamos kai kurios iš šių daržovių bei prieskonių.
„Azijos virtuvės negalėtume įsivaizduoti be sriubų – ramenų. Paprastai juos sudaro vienas pagrindinis ingredientas, dažniausiai mėsa arba žuvis, o tada makaronai ir kiti priedai, pavyzdžiui, laiškinis česnakas, kietai virtas kiaušinis, įvairūs jūros dumbliai bei sojų prieskoniai. Tailande sriuboms gaminti naudojamas kokosų pienas bei aštrūs prieskoniai“, – sako L. Barčaitė.
Nors Azijos virtuvė yra turtinga ir įvairi, didžiausio populiarumo sulaukia tipiški japonų patiekalai sušiai ir sašimiai, bananų lapų rinkinio patiekalas kilęs iš tradicinio Pietų Indijos ryžių patiekimo būdo. Jie patiekiami ant banano lapo kartu su įvairiomis daržovėmis, marinuotais agurkais ir kitais prieskoniais. „Pad Thai“ geriausiai žinomas tradicinis Tailando virtuvės patiekalas. Jo sudedamoji dalis – ilgų ryžių pasta (paprastai ryžių makaronai) su daržovėmis ir krevetėmis arba mėsa.
Verta paragauti ir azijietiškų desertų. „Moči“ – tradicinis japonų naujametinis patiekalas – pyragėlis, gaminamas iš ryžių, jo viduje – augalinis kremas. Šie pyragaičiai yra be glitimo ir tinka veganams. Patys populiariausi „moči“ – su ledų įdaru.