Artėjant „Vilniaus Rimi maratonui“ D. Barkauskas paaiškino, kaip fizinė veikla susijusi su džiaugsmo būsena
„Rinkis sveikiau“ straipsniai • 2022 m. Rugpjūtis 03 d.
Rugsėjo 11 dieną sostinėje vyks kasmetinis „Rimi Vilniaus maratonas“, kuriame profesionalūs sportininkai ir bėgimo entuziastai išbandys vieną iš 5 skirtingų ilgio trasų.
Vyriausiasis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas tikina, kad viena priežasčių, dėl kurios sportuojantys žmonės renkasi tokius išbandymus, yra pozityvių emocijų antplūdis, kurį sukuria judėjimo metu organizme išsiskiriantys hormonai.
Pozityvus poveikis hormonų sistemai
Į „Rimi Vilniaus maratoną“ jau besiregistruojantys bėgikai gali rinktis iš kelių jų galimybes atitinkančių trasų: maratoną, pusmaratonį, 10 ar 5 kilometrų trasas, o vaikų laukia 200 metrų bėgimas. Vis dėlto, kiekvienam iš šių bėgimų būtina tinkamai pasiruošti – treniruotis, o prieš bėgimą gerai apšilti.
„Kalbant apie apšilimą, nėra kokio nors visiems vienodo algoritmo, kaip tai reiktų daryti praktiškai. Tad nors kai kurie apšilimo prieš startą principai yra universalūs, kiekvieno bėgiko apšilimas rugsėjo 11 d. atrodys individualiai“, – sako D. Barkauskas.
Pasak gydytojo, visiems žinoma, kad fizinė veikla žmogui yra tiesiog būtina, nes ji užtikrina gyvenimo kokybę, lemia bendrą savijautą:
„Fizinė veikla raumenyse išskiria miokinus – daugiau kaip 300 hormoninės kilmės medžiagų, kurios daro įtaką visam organizmui, pradedant smegenų veikla, baigiant medžiagų apykaita. Be to, užsiimant sportu išsiskiria dopaminas, laimės hormonas seratoninas, taip pat augimo hormonai. Vyksta su jais susiję kūno regeneraciniai procesai. Čia svarbu paminėti enkafalinus ir endorfinus – vadinamuosius endogeninius opioidus. Tai opiatinės kilmės medžiagos, kurias gamina mūsų kūnas.“
D. Barkauskas priduria, kad sportuojant išsiskiria ir kita svarbi hormoninės kilmės medžiaga – endokanabinoidai. Jie sukelia pakylėtą būseną, atsirandančią maksimalių fizinių krūvių metu. Būtent ši medžiaga lemia tai, kad tokios ištvermės reikalaujančios fizinės veiklos, kaip maratonų bėgimas, tampa sportuojančių žmonių poreikiu.
„Galima sakyti, kad šiai medžiagai atsiranda tam tikras nuolatinis poreikis – žmogus nori vėl ir vėl jausti šią būseną. Pradėjus judėti reguliariai, šis džiaugsmas atsiranda, o judėti toliau norisi vien žinant, koks jausmas aplanko pasportavus“, – sako gydytojas.
Svarbiausia – saikas ir savo individualumo supratimas
D. Barkauskas akcentuoja būtinybę atsižvelgti į savo individualumą, renkantis sporto formas, o maratono atveju – ir bėgimo distancijas. Pavyzdžiui, testosteronas yra hormonas, kurio sintezė lemia, kad jo daugiau turintys žmonės yra linkę varžytis, neretai save perspaudžia, kas lemia traumas. Tuo tarpu sumažėjus estrogeno, kuris yra kaulų sistemos apsauga, judėjimo krūvius reikia planuoti labai atsakingai, ypač tuo atveju, jeigu bėgiojimas yra nauja veikla.
„Dėl to visada svarbu įvertinti savo galimybes. Kiekvieno bėgiko technika, kaulų struktūra, pėdos dydis, skliautai, balanso savybės, galimybė atlikti tam tikrus judesius, neuroraumeninė kontrolė ir panašūs dalykai yra skirtingi, – sako gydytojas Dalius Barkauskas. – Kitaip tariant, turime atsiminti, kad kiekvienas esame individualus ir krūvius turime pritaikyti sau, nesidairant į aplinkinius.“
Rugsėjo 11 d. „Rimi Vilniaus maratono“ dalyviai pagal savo individualų pasiruošimą galės rinktis net iš 5 skirtingų distancijų: 42, 21, 10, 5 kilometrų arba 200 metrų ilgio trasų. Planuojama, kad „Rimi Vilniaus maratonas“ vyks griežtai laikantis rekomendacijų ir apribojimų renginiams, jame daug dėmesio bus skiriama bėgikų ir sirgalių saugumui užtikrinti. Per veiklos dešimtmetį „Rimi Vilniaus maratonas“ paskatino daugelį žmonių pamėgti fizinį aktyvumą bei reikšmingai prisidėjo keičiant visuomenės požiūrį į sveiką gyvenseną.