Fermentuotos daržovės padės nebrangiai sustiprinti imunitetą: kaip pasigaminti gardų kimči namuose?

Tiesa, šaltuoju metų laiku jų rasti sunkiau, todėl skirtinguose pasaulio kraštuose žmonės pradėjo kurti įvairius būdus daržovėms konservuoti. Taip gimė ir kimči – fermentuotų daržovių patiekalas, kurio istorija Korėjoje bei kitose Azijos šalyse siekia jau daugiau nei du tūkstančius metų. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pasakoja, kad fermentuotos daržovės yra ne tik skanus, bet ir sveikatai palankus patiekalas: kimči salotose gausu vitamino C, žmogaus organizmui reikalingų skaidulų bei gerųjų bakterijų. Be to, šis nebrangus patiekalas padės sustiprinti ir imuninę sistemą artėjant žiemai. Prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė kviečia pasigaminti kimči namuose ir dalijasi fermentuotų kopūstų receptu.

Fermentuotų daržovių nauda sveikatai – neginčijama

Tolimojoje Azijoje kimči, kaip ir daugelis kitų fermentuotų valgių, žinomas jau tūkstančius metų, tačiau pastaruoju metu šis patiekalas populiarėja visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, daržovių fermentavimas ne tik prailgina jų galiojimo laiką, bet ir turi įvairių naudų sveikatai, naujais skoniais paįvairina mitybos meniu. Fermentuotos daržovės vertinamos dėl jose esančių gerųjų žarnyno bakterijų, skaidulų, vitamino C.

„Kimči – vienas iš organizmui naudingų probiotinių bakterijų šaltinių. Daržovių fermentaciją vykdo bakterijos, kurios priskiriamos prie žmogui naudingų „gerųjų“. Gerosios bakterijos gali pagerinti virškinimą bei žarnyno veiklą. Fermentuotos daržovės taip pat turi ir daug skaidulų. Be to, kimči patiekale gausu vitaminų C, K bei folio rūgšties. Šie vitaminai prisideda prie imuniteto stiprinimo bei pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Tiesa, šio patiekalo nauda sveikatai priklauso ir nuo pasirinkto recepto, jame naudojamų daržovių ar kitų priedų. Ruošiant kimči dažniausiai naudojami čili pipirai, imbieras ar kiti aitresni prieskoniai, tad kai kuriems žmonėms toks skonis gali būti kiek per intensyvus. Jautresnę virškinimo sistemą turintys asmenys ar vaikai kimči turėtų ragauti atsargiau“, – primena E. Gavelienė.

Gydytoja dietologė sako, kad fermentuotos daržovės gali būti vartojamos tiek kaip garnyras šalia kitų patiekalų, tiek ir kaip atskiras valgis: „Kimči gali sudaryti dalį per dieną suvartojamų daržovių kiekio ir įvairumo dėlei neturėtų atstoti visų tą dieną suvalgomų daržovių.“

Gamyba primena įprastą kopūstų rauginimą

Anot „Rimi“ kulinarijos technologės Linos Barčaitės, kimči gaminimo procesas kiek primena lietuviams įprastą kopūstų rauginimą. Tradicinis kimči yra gaminamas iš sūryme išmirkytų kininių kopūstų, gausiai pagardintų įvairiais aitriaisiais prieskoniais. Kimči patiekalo variacijų skaičiuojama šimtai, tad fermentuojant gali būti naudojamas ne tik kininis kopūstas, bet ir kitos daržovės, pavyzdžiui, morkos.

„Lietuvoje labiausiai paplitęs kininių kopūstų fermentavimas, kuriame korėjietiški prieskoniai keičiami aitrios, saldžios ar rūkytos paprikos prieskoniais. Taip pat svarbu tinkamai pasirinkti kimči sūrymui naudojamą druską. Labiausiai tinka paprasta akmens druska, nes kai kurios kitų rūšių druskos gali apkartinti fermentuotas daržoves, o itin subtilių skonio druskų šiame patiekale tiesiog nesijaus, tad išlaidauti tikrai neverta“, – patarimu dalijasi kulinarijos ekspertė.

L. Barčaitė sako, kad kimči gaminimo procesas nereikalauja nei daug išlaidų, nei didelių įgūdžių, todėl šį patiekalą nesunku pasigaminti namuose. „Gaminant kimči pirmiausia reikia supjaustyti kininius kopūstus ir palaikyti juos keletą valandų sūriame vandenyje šiek tiek prislėgtus, kol suminkštės ir prisigers sūrymo. Taip pat galima kopūsto lapus tiesiog apibarstyti druska ir palaikyti. Tada kopūstus reikia nuplauti po tekančiu vėsiu vandeniu, nusausinti ir sumaišyti su pasirinktu prieskonių mišiniu, pagamintu iš čili pipirų, česnakų, imbiero ir žuvies padažo arba sojos. Šį padažą reikėtų gerai „įmasažuoti“ į daržoves. Tuomet keletą dienų palaikykite taip paruoštą kimči kambario temperatūroje, kad prasidėtų fermentacijos procesas.“

Kulinarijos technologė priduria, kad kimči galima valgyti ir iš karto, tačiau ilgiau fermentuojant daržovės įgaus malonesnį skonį: „Paruoštą kimči vėliau galima laikyti šaldytuve, kad fermentacijos procesas kiek sulėtėtų. Kimči mėgaukis galima bent porą savaičių, o per tą laiką salotų skonis tik dar labiau išryškės ir atsiskleis.“

„Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė namuose kviečia pasigaminti kimči – korėjietiškų fermentuotų kopūstų salotas, kurios paįvairins racioną ir sustiprins imunitetą.

RECEPTAS

KIMČI FERMENTUOTI KOPŪSTAI

Patiekalui reikės:

• Apie 1 kg kininių kopūstų;
• 500 g vandens;
• 1 vnt. morkos (didesnės);
• 1 vnt. svogūno (vidutinio dydžio);
• 100 g druskos;
• 50 g svogūnų laiškų;
• 3 skiltelių česnako;
• 30 g imbiero;
• 2 v.š. miltų (ryžių, ruginių ar kvietinių);
• 2 v.š. aitriosios paprikos miltelių (pagal skonį);
• 2 v.š. žuvies padažo.

Gaminimas:

• Kininio kopūsto apačią įpjaukite pusiau ir atskirkite (ne pjaukite, o atsargiai plėškite kopūstą išilgai). Kiekvienos pusės apačią įpjaukite dar pusiau, dar kartą perplėškite – turėsite iš viso 4 ilgas kopūsto dalis.
• Kelioms sekundėms panardinkite kopūsto lapus į šaltą vandenį, praplaukite juos ir kiekvieną lapą (nesuplėšant) gausiai barstykite druska. Kopūsto lapus šiek tiek paspauskite.
• Sudėkite kopūstus į indą ir kas pusvalandį vis apverskite, kad tolygiai pasiskirstytų druska. Druskoje palaikykite 2 valandas. Susidarys nemažai skysčio – taip ir turi būti.
• Išmaišykite miltus su nurodytu kiekiu vandens. Kaitinkite, kol užvirs ir sutirštės. Palikite atvėsti.
• Morką supjaustykite plonomis juostelėmis, svogūnų laiškus ir svogūną smulkiai sukapokite.
• Česnaką ir imbierą smulkiai sutarkuokite arba sutrinkite. Išmaišykite su svogūnų laiškais, svogūnu ir morkomis. Užpilkite atvėsusį vandenį su miltais, dėkite maltą aitriąją papriką, pilkite žuvies padažą ir išmaišykite.
• Kopūstą perplaukite po šaltu vandeniu, kad pasišalintų vandens perteklius. Tarp lapų paskirstykite ir įtrinkite pasiruoštą masę.
• Kopūstus standžiai sudėkite į didelįstiklainį, paspaudžiant, kad būtų kuo mažiau oro tarpų. Uždarykite guminiu dangteliu ir palikite kambario temperatūroje įrūgti nuo 1.5 iki 4 dienų. Tikslus rauginimo laikas priklausys nuo patalpos temperatūros ir kokio skonio norite. Kiekvieną dieną pradarykite ir išleiskite susidariusias dujas.
• Rūgstant kimči išskirs daugiau skysčio, jame turėtų būti ir paniręs kopūstas, jei reikia, šiek tiek paspausti – galima paslėgti. Rauginant ilgiau nei porą dienų svarbu, kad kopūstas būtų po skysčiu, kad paviršius nepradėtų pelyti.
• Po pusantros paros jau galima ragauti. Kai kimči įrūgs iki patinkančio lygio, indą perkelkite į šaldytuvą.

Skanaus!