Geros savijautos mėnesio proga – trenerės patarimai, kaip būti fiziškai aktyvesniems pavasarį ir nepakenkti sau
„Rinkis sveikiau“ straipsniai • 2023 m. Balandis 14 d.
Atėjus pirmosioms saulėtoms ir šiltoms pavasario dienoms, dažnai norime pradėti gyventi aktyviau.
Pagal prekybos tinklo „Rimi“ atliktą apklausą, maždaug 45 proc. lietuvių savo sveikatą vertina vidutiniškai, blogai arba labai blogai*. Be to, metų laikų kaita lemia neigiamus pasikeitimus mūsų kasdienybėje: turime mažiau energijos nei įprastai, todėl verta skirti daugiau dėmesio savijautos gerinimui. Tarptautiniu „Top darbdavio“ sertifikatu šiemet įvertintas prekybos tinklas „Rimi“, tęsdamas Geros savijautos mėnesio tradiciją, didelį dėmesį skiria ne tik emocinei, bet ir fizinei darbuotojų sveikatai: darbuotojai kviečiami dalyvauti virtualiuose seminaruose, daryti mankštas, kvėpavimo pratimus bei treniruotes su specialistais. Apie aktyvumo svarbą pavasarį daugiau pasakoja fizinio pasirengimo ekspertė ir sertifikuota „Impuls“ trenerė Eglė Graževičiūtė.
Pavasario sezonas paveikia mus tiek fiziškai, tiek emociškai. Pasak E. Graževičiūtės, tai – natūralus reiškinys, kurį lemia organizmo adaptacija prie pasikeitusios įprastos rutinos: „Esu pastebėjusi pasikartojantį sportuojančių žmonių elgsenos dėsningumą – šviesiomis vasaros dienomis treniruočių lankomumas sumažėja. Rudenį kai kurie žmonės sugrįžta, tačiau ne visada laikydamiesi reguliaraus treniruočių plano. Staigų fizinio aktyvumo padidėjimą galima pastebėti ir pirmaisiais pavasario mėnesiais. Po keleto mėnesių palyginti pasyvaus gyvenimo, skubama kompensuoti buvusį nejudrumą. Pratimai sunkūs, o jei organizmas nepasirengęs krūviui, perdėta motyvacija ir užsispyrimas gali privesti prie dar didesnio nuovargio. Tam, kad fizinės treniruotės ir aktyvus gyvenimo būdas leistų gerai pasijausti, jos privalo virsti nusistovėjusiu įpročiu. Sąvoka „gyvenimo būdas“ reiškia reguliarumą, tad tai neturėtų būti sezoninė užgaida.“
Todėl „Rimi“ prekybos tinklo darbuotojai Geros savijautos mėnesį kviečiami darbus su kolegomis aptarti ne sėdint prie stalų, o vaikštant gryname ore. Be to, organizuojami žygiai gamtoje bei ėjimo varžybos tarp visų Baltijos šalių darbuotojų.
Pasak ekspertės, gera savijauta suteikia energijos, ji perauga į džiaugsmą, gerą fizinę formą ir galimybę įgyvendinti viską, kas suplanuota: „Mes galime apsirūpinti energija, pritaikydami dienos rutiną taip, kad kūnas įprastų ją gaminti. To galima pasiekti reguliaria fizine veikla, subalansuotu poilsio režimu, kokybišku nakties miegu ir visaverte mityba.“
Skirkite laiko suformuoti naujus sveikos gyvensenos įpročius
Fizinis aktyvumas svarbus, nes lemia fiziologinius procesus organizme. Norint šiuos procesus palaikyti, reikalingas efektyvus dienos planavimas: fizinę veiklą turime įtraukti į rutiną bei suderinti ją su kitais darbais. Taip pat svarbu pasirinkti norimą aktyvų užsiėmimą, kuris įkvėptų. Vis dėlto, pagrindinis žingsnis aktyvesnio gyvenimo link, pasak trenerės, tai – įpročio ugdymas, kuriam reikia dėmesio. Taigi, svarbu keletą valandų per savaitę skirti laiko sau.
Trenerė E. Graževičiūtė šiuo atveju rekomenduoja pažvelgti į kalendorių ir pagalvoti apie mėnesį į priekį: ar sugebėsite laikytis savo apsisprendimo? Ar tai patogiai įsikomponuos į jūsų rutiną, ar, vis dėlto, tai jausis kaip prievolė? Be to, sėkmingam fizinės veiklos įtraukimui į rutiną reikalingas realistiškas požiūris į savo kasdienybę.
„Planuoti itin griežtai sudėliotą grafiką rizikinga, nes tuomet skubėjimas turės neigiamos įtakos užsibrėžtam tikslui. Tai savo ruožtu prisidės prie jūsų ir taip įtempto gyvenimo ritmo, sukeliant dar didesnę įtampą. Todėl sprendimas turėtų būti toks, kurio laikantis matytumėte save ir po 4, ir po 24 savaičių. Tik tokiu atveju jūsų pasiryžimas aktyviau gyventi galės tapti įpročiu“, – pataria ekspertė.
Geras poilsis – aktyvaus gyvenimo būdo pagrindas
Be to, gerai savijautai didelę įtaką daro ir kokybiškas poilsis, o ypatingą dėmesį nakties miegui reikia skirti tuomet, kai rytdienoje nusimato daugiau streso ar fizinio krūvio. „Tyrimais įrodyta, kad miegojimas šešias valandas ar mažiau yra miego trūkumo pradžia. Taigi, sėkminga ir aktyvi rytojaus diena priklauso nuo to, kelintą valandą šiandien užmigsite. Miegui reikėtų paskirti aštuonias valandas, o ne vėliau nei 30 minučių iki užmiegant vertėtų pasirinkti ramesnę veiklą, kuri padėtų atsipalaiduoti. Nederėtų žiūrėti televizoriaus ar naršyti socialiniuose tinkluose, nes mūsų smegenys ekranų šviesą sieja su dienos šviesa ir neleidžia užmigti“, – sako E. Graževičiūtė.
Fizinės sveikatos ekspertė primena, kad miego metu atstatomas organizmas: raumenys sustiprėja, o smegenys apdoroja dienos įspūdžius. Kokybiškas ir reguliarus miegas gerina emocinę būklę, reguliuoja alkio jausmą: tampame atsparesni stresui ir labiau savimi pasitikime, mažiau persivalgome: „Be to, ne treniruočių, o miego metu yra ugdoma ištvermė: fiziniai pratimai sukelia poreikį organizmui ištverti fizinę įtampą, tačiau miegodami mes atgauname jėgas ir tokiu būdu tampame stipresni.“
* Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą 2023 m. kovo mėnesį, prekybos tinklo „Rimi“ užsakymu, atlikto Latvijos visuomenės nuomonės tyrimų centras „SKDS“. Apklausoje dalyvavo 1005 Latvijos, 1007 Estijos ir 1008 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.