Per šventes svarbiausia – saikas

Dažną prieš šventes kamuoja nerimas, jog laukia persivalgymas ir juo susijusios kitos pasekmės, kaip pilvo pūtimas, svorio priaugimas, bėrimai ar kt. Ką galėtumėte patarti, kad to išvengtume?

Švenčių metu maisto gaminimas neturi virsti rungtynėmis. Tai turi būti meilė ir dėmesys sau, savo šeimai, artimiesiems, draugams. Nereikia pagaminti visko, ką išmokau per metus, arba demonstruoti, kiek ko galiu įsigyti. Labai padėtų tinkamas maisto kiekio planavimas. Reikėtų žinoti šventės dalyvių skaičių, suplanuoti šventės meniu ir suskaičiuoti, kiek ir kokių produktų reikės. Visi liks laimingi: jūs, nes nepervargsit, valgytojai, nes ir paragaus, ir nepersivalgys, jūsų piniginė, nes liks ir dovanoms.

Apskaičiuodami maisto kiekį, prisiminkim, kad suaugusio žmogaus skrandis komfortiškai jaučiasi sutalpinęs apie 500–700 ml maisto. Vaiko skrandis – truputį mažiau. Planuodami porcijų dydžius turėkim omenyje skrandžio tūrį.

Galbūt švenčių metu verta laikytis tam tikrų taisyklių, kurios padės nepersivalgyti?

Visuomet planuodami šventes turėkime omenyje, kad pirmoje vietoje šventę turėtų kurti buvimas kartu bei bendravimas. Maistas – tik jaukumo sustiprinimui. Tiems, kam sunku susilaikyti, siūlau renkantis šventinius patiekalus pabandyti iš karto savo lėkštėje susidėti kąsnelius maisto, kurio tą vakarą norėtumėt paragauti.

Būtent – paragauti. Mat paprastai, didžiųjų švenčių metu patiekalų skaičius būna didesnis ir kiekvieno jų po porciją suvalgyti nereikėtų. Susiformavus savo lėkštės turinį, neskubant, mėgaujantis maisto skoniu, skanauti, lėkštės nebepapildant. Žinoma, pertraukos, įvairūs judrūs žaidimai ar pasivaikščiojimas šventinę dieną tik į naudą.

Tiems, kam sunku susilaikyti, siūlau renkantis šventinius patiekalus pabandyti iš karto savo lėkštėje susidėti kąsnelius maisto, kurio tą vakarą norėtumėt paragauti.

Po švenčių daugelis puola ieškoti įvairių detoksikacijos priemonių, kad apvalytų organizmą ir iš jo pašalintų susikaupusias kenksmingas medžiagas. Pavyzdžiui, geria daug šviežių sulčių ar valgo tik žalią maistą ir pan. Ar tokie detoksikacijos būdai padeda ir veikia, kaip tikisi žmogus?

Žmogaus organizme vyksta visi būtini procesai nepaisant ar tai švenčių periodas, ar ne – įsisavina reikalingas medžiagas, o nereikalingas pašalina. Pošventinis laikotarpis turėtų būti įprastas, kasdieninis racionalus požiūris į savo gyvenseną – reguliarus maitinimasis, įvairus maistas, tinkamas fizinis aktyvumas. Kiekvienas persivalgymas palieka neigiamų pasekmių, kurių, deja, jokia detoksikacija nepašalins. Tačiau tikrai gerai, jei nauja diena paskatina daugiau dėmesio skirti maitinimuisi. Nereikia kraštutinumų, tačiau kodėl nesuplanavus kruopščiau savo valgymo režimo ar maisto parinkimo.

Ar reikėtų po švenčių grįžti prie įprastos mitybos, o gal pakaktų kurį laiką pasilaikyti „kalorijų bado“ dietos?

Po švenčių tiesiog turėtų būti sveikatai palanki kasdienybė.

Dažnas po švenčių, ypač nuo sausio 1 d., užsibrėžia siekti radikalių tikslų, susijusių su griežta mityba ar judėjimu. Deja, dažnai jie greitai žlunga. Ką patartumėte, kad užtektų valios juos įgyvendinti?

Tai, kad metuose yra laikas, kai puoselėjamos svajonės, kuriami gyvenimo tikslai – yra nuostabu. Tie tikslai gali būti susiję ir su sveikatai palankesne gyvensena, tarp jų ir maitinimusi. Turint tokį tikslą, svarbu išdrįsti įsivaizduoti save tame naujame gyvenime ir susidėlioti žingsnius to tikslo link. Kokie tie žingsniai – individualu, tačiau jie tikrai neprivalo būti radikalūs. Tie žingsneliai gali būti ir maži, pavyzdžiui, kasdien ar kas savaitę paragauti kažko sveikesnio, po truputį tai įtraukti į savo racioną, persidėlioti savo dienotvarkę ir surasti laiko ramiam, neskubiam valgymui. Taip po truputį kiekvieną dieną eisime sveikesnio gyvenimo link.

Šventinio įkvėpimo ir receptų rasite čia