Pienas: gerti, keisti ar atsisakyti?
„Rinkis sveikiau“ straipsniai • 2020 m. Liepa 27 d.
Su pieno skoniu susipažįstame dar ankstyvoje vaikystėje. Ir jei tuomet jo pasirinkimas atrodo neišvengiamas, tai suaugusieji vis dažniau įprastą gyvulinės kilmės pieną keičia į augalinės ar jo išvis atsisako. Kaip ir kada teisingai tai daryti, papasakojo mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
Dažnai girdima, kad įprastas gyvūninės kilmės pienas žmogui reikalingas tik vaikystėje, o suaugusieji turėtų pieno atsisakyti. Ką apie tai manote jūs?
Pienas ir pieno produktai – puikus būtinųjų žmogaus organizmui maistinių medžiagų šaltinis tiek vaikui, tiek suaugusiam žmogui. Tai puikiai įsisavinami baltymai, kalcis. Tačiau šias maistines medžiagas galima gauti ir su kitais maisto produktais. Toks poreikis atsiranda tuomet, kai susiduriama su laktozės (pieno cukraus) netoleravimu. Taip nutinka dėl laktazės (skaidantis pieno cukrų fermentas, išskiriamas į žmogaus virškinamąjį traktą) stokos. Lietuvos mokslo patikinta, kad mūsų šalyje yra apie 30 procentų gyventojų, kurie negali gerti pieno, nes turi hipolaktaziją (laktazės fermento stoką). Šio fermento žmogaus organizme mažėja dėl įvairių priežasčių – taip įvyksta sergant kai kuriomis virškinimo sistemos ligomis, po pilvo ertmės organų operacijų, galų gale, mažėja fermento ir bėgant metams. Vyresniems ir senyvo amžiaus asmenims laktazės fermento stoka dažnesnė. Žinoma, yra ir kita priežastis, kodėl atsisakoma pieno – dėl veganinio maitinimosi.
Taigi, jei asmuo gali valgyti pieno produktus, jis tai ir turėtų daryti, jei negali, turi ieškoti alternatyvų, kad maisto racionas būtų visavertis.
Įprastai augalinės kilmės pieną renkasi žmonės, turintys specialiųjų poreikių, pavyzdžiui, netoleruojantys laktozės. Tačiau vis daugiau neturinčių specialiųjų poreikių pirkėjų įprastą pieną irgi pakeičia augaliniu, nes mano, kad šis sveikesnis. Ar tai teisingas pasirinkimas?
Neteisingai manoma, kad augalinės kilmės pienas yra pieno pakaitalas. Augalinės kilmės gėrimai yra puikus racioną paįvairinantis produktas. Tačiau tarp šios produktų linijos yra ir mažiau sveikatai palankių dalykų, pavyzdžiui, yra augalinių gėrimų su pridėtiniu cukrumi, saldikliais, konservuojančiomis medžiagomis ir pan. Vietoj pieno, kaip kalcio augalinio pakaitalo, galėtų būti brokoliai, riešutai, ankštinės daržovės. O augalinės kilmės pienas, kurio sudėtis nepapildyta maisto priedais – puikus įvairovės užtikrinimas. Mūsų maistas sveikatai palankus tampa ne tada, kai mes daug produktų išbraukiame, o tada, kai kuo daugiau jų įtraukiame.
Vienoks ar kitoks pienas – gyvūninės ar augalinės kilmės – yra kažkuo pranešesnis? Ar galima vieną pakeisti kitu, o gal naudingiausia vartoti ir vieną, ir kitą?
Jei tik galima, reikėtų vartoti ir gyvūninės kilmės pieną, ir augalinį, nes, kaip minėjau, jie įprastai turi skirtingų naudingųjų medžiagų. Tik svarbu renkantis augalinį pieną atkreipti dėmesį į jo sudėtį: ar yra ir kiek yra pridėtinio cukraus, tirštiklių, o jei turite tam tikrų alergijų – ar nėra gliuteno, riešutų, sojų.
Kiek daugiausia gyvūninės ir augalinės kilmės pieno gali suvartoti per dieną vaikas ir suaugęs žmogus?
Asmenims, kurie toleruoja laktozę, rekomenduojama pieno įtraukti į kasdieninį valgiaraštį arba bent 5 kartus per savaitę. Viena porcija atitiktų stiklinę pieno arba apie 80 g varškės. Augalinės kilmės pieno suvartojimo kiekiai nėra nustatyti, tad įvairovės dėlei jo saikingai skanauti galite nors ir kasdien.