„Rinkis sveikiau“ produktuose transriebalai yra draudžiami
„Rinkis sveikiau“ straipsniai • 2018 m. Balandis 11 d.
Naujoji šių laikų sveikatos rykštė - hidrinti arba transriebalai
Transriebalai yra tam tikra nesočiųjų riebalų rūgščių rūšis, o per didelis jų vartojimas didina koronarinės širdies ligos riziką. Šios rūšies riebalų daugiausiai randama sausainiuose, pyragaičiuose, kremuose, saldainiuose, gruzdintame maiste, kurių suvartojimą reikėtų riboti. Minėtus gaminius reikėtų keisti sveikesniu maistu – RIMI parduotuvėse pažymėtuose „Rinkis sveikiau“ produktuose ar jų gamybai nėra naudojami transriebalai.
Transriebalai yra tam tikra nesočiųjų riebalų rūgščių rūšis, o per didelis jų vartojimas didina koronarinės širdies ligos riziką. Šios rūšies riebalų daugiausiai randama sausainiuose, pyragaičiuose, kremuose, saldainiuose, gruzdintame maiste, kurių suvartojimą reikėtų riboti. Minėtus gaminius reikėtų keisti sveikesniu maistu – RIMI parduotuvėse pažymėtuose „Rinkis sveikiau“ produktuose ar jų gamybai nėra naudojami transriebalai.
Natūralūs ir pramoniniai
Transriebalai būna pramoniniai ir natūralios kilmės. Natūraliai transriebalų yra karvių, avių ir ožkų riebaluose – jų mėsoje ir pieno produktuose. Pramoniniai transriebalai (dar vadinami dirbtiniais transriebalais) susidaro cheminiu būdu, kuomet hidrinimo proceso metu augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais, o šie vėliau kaip margarinai ar kepimo riebalai naudojami komerciniam maisto ruošimui viešajame maitinime ir maisto gamybos pramonėje. Šių pramoninių transriebalų specialistai rekomenduoja vartoti kuo mažiau, o dar geriau – visai atsisakyti tokių gaminių, kaip įvairūs kepiniai (sausainiai, pyragaičiai), augaliniai riebalai (margarinas, kulinariniai riebalai, ar produktų su jais), konditerijos gaminiai (kremai ir kreminiai gaminiai, saldainiai), gruzdinti maisto produktai (pvz., keptos bulvytės).
2015 m. gruodžio mėn. Europos Komisijos ataskaitoje teigiama, kad daugumoje ES šalyse tirtų maisto produktų transriebalų yra mažiau nei 2 g / 100 g riebalų. Didžiojoje dalyje šių produktų transriebalų yra mažiau nei 0,5 g / 100 g riebalų. Tačiau taip pat yra ir tokių maisto produktų, kuriuose transriebalų kiekiai yra dideli, pvz., sausainių ar kukurūzų spragėsių sudėtyje transriebalų yra 40-50 g / 100 g riebalų.
Kiek jų galima suvartoti?
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad iš transriebalų būtų gaunama ne daugiau nei 1 procentas su maistu gaunamos dienos energijos. Jeigu žmogus daugiau nei 2 procentus dienos maisto energijos gauna iš transriebalų, jo rizika mirti nuo širdies ligų padidėja 20 – 32 procentais. Tai reikštų, kad suaugusiam žmogui, kurio per dieną su maistu gaunama energija yra 2000 kcal, per dieną patariama suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus transriebalų. 9 Europos Sąjungos šalyse atlikti transriebalų suvartojimo tyrimai parodė, kad bendras transriebalų suvartojimas tose šalyse yra mažesnis nei 1 procentas paros energijos. Tačiau pvz., studentai, jauni žmonės iki 30 metų ar gaunantys mažas pajamas šios medžiagos suvartoja daugiau.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2015 m. atliko kai kurių Lietuvos rinkai tiekiamų maisto produktų tyrimus ir nustatė, kad transriebalų kiekiai tirtuose produktuose yra labai įvairūs. Deja, kai kuriuose saldainiuose, sausainiuose, vafliuose transriebalų rasta labai daug.
Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse (Danijoje, Austrijoje, Latvijoje ir Vengrijoje) teisės aktais apribojo leidžiamą transriebalų kiekį maisto produktuose. Lietuvoje kol kas tokių riebalų ribojimas nėra reguliuojamas teisės aktais.
Kaip sumažinti suvartojamą transriebalų kiekį?
• Pasirinkti „gerus“ riebalus (mononesočiuosius riebalus ir polinesočiuosius riebalus, kurių yra aliejuje, riešutuose, alyvuogėse, avokaduose, žuvyse ir jūros gėrybėse).
• Vengti gruzdinto maisto, nes jis dažniausiai turi transriebalų.
• Valgyti mažiau greito maisto.
• Skaityti maisto etiketėse nurodytą informaciją apie produktų sudėtį ir atkreipti dėmesį ar sudėtyje yra iš dalies hidrintų aliejų ar riebalų.
Straipsnis parengtas remiantis „Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto“ informacija. Daugiau spauskite čia.