Maistą verta apgalvoti dar prieš Kalėdas: patarė, kaip be reikalo neišmesti pinigų ir sunaudoti vaišių perteklių

Tačiau prekybos tinklo „Rimi“ atliktos apklausos duomenimis, vidutinis namų ūkis per metus Lietuvoje maisto iššvaisto už 383 eurus. Prekybos tinklo socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo specialistas Liudvikas Aleliūnas pastebi, kad prie šio skaičiaus reikšmingai prisideda ir šventiniu laikotarpiu išmetamas maistas, o dažniausiai šiukšlių dėžėje atiduria jau paruošti valgiai, vaisiai ir daržovės, taip pat – duona, pieno gaminiai ir mėsa. Tad kaip sumažinti išmetamo maisto kiekį ir šventes pasitikti tvariau bei taupiau?

Daugiau maisto išmeta per šventes

Siekdamas išsiaiškinti, kiek maisto atliekų kas mėnesį išmeta vidutinis namų ūkis, dar vasaros pabaigoje prekybos tinklas „Rimi“ visose Baltijos šalyse atliko pirkėjų apklausą. Tyrimo duomenys atskleidė, kad per mėnesį vidutiniame namų ūkyje Lietuvoje išmetama maisto už 31,90 eurus, o per metus tai sudaro net 383 eurų sumą.

Anot „Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo specialisto Liudviko Aleliūno, gausius vaišių stalus mėgstantiems lietuviams, šventiniu laikotarpiu dažnai tenka išmesti daugiau maisto nei įprastai: „Mūsų vykdyta apklausa atskleidė, kad 55 proc. namų ūkių Lietuvoje maisto produktams per mėnesį skiria iki 400 eurų siekiantį biudžetą. Todėl per metus išmetama vidutinė mėnesio maisto atliekų suma yra labai liūdnas skaičius. Stebime, kad daugiau maisto atliekų išmeta didesni namų ūkiai, kuriuose yra vaikų, o neretai ypač daug nesuvartoto maisto į šiukšlių dėžės keliauja po švenčių. Juk įprasta, jog daugelio lietuvių Kūčių vakarienę lydi bent dvylika skirtingų patiekalų, o ne ką kuklesnės vaišės išdėliojamos ir ant Kalėdų ar Naujųjų metų stalo.“

Ekspertė pastebi, kad pagrindinės maisto išmetimo priežastys: maisto sugedimas, netinkamas jo laikymas, galiojimo termino nesekimas, paruošto maisto užmiršimas šaldytuve, o taip pat – per dideli maisto gaminimo kiekiai. „Skaičiuojama, kad maždaug 73 proc. visų išlaidų maisto atliekoms sudaro paruoštas, termiškai apdorotas maistas. Kiti 27 proc. išlaidų sudaro vaisių ir daržovių, duonos, pieno bei mėsos produktų atliekos“, – atlikto tyrimo rezultatus atskleidžia L. Aleliūnas.

Pagaminamas per didelis maisto kiekis

„Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo specialistas teigia, kad maisto švaistymas prasideda ne tik tuomet, kai pasigamintų patiekalų nebesuvalgome ir jų likučiai keliauja į šaldytuvą, bet jau ir švenčių planavimo žingsniuose.

„Nesuplanuotas šventinis apsipirkimas, neapgalvotas valgiaraštis ar tiesiog neįvertintas valgytojų skaičius – dažnai tampa viena pagrindinių priežasčių, dėl ko maisto pasigaminame per daug ir jį vėliau tenka išmesti. Tačiau šią problemą namų ūkiuose galima sumažinti, koreguojant maisto planavimo, vartojimo ir gaminimo įpročius. Jei šventes sutiksite tik artimiausių žmonių apsuptyje – galbūt nebūtina visų patiekalų gaminti dideliais kiekiais. Norint išlaikyti tradicijas, užteks jei patiekalo pagaminsite keletą porcijų, kurios bus suvalgytos iškart, tad po šventinės vakarienės nebekeliaus ir neužgrūs šaldytuvo“, – pataria L. Aleliūnas.

Be to, verta atsakingiau planuoti apsipirkimus ir atidžiau stebėti produktų galiojimo laiką: „Ilgiau negendančius produktus galima įsigyti iš anksto, o prieš pat šventes nusipirkti tik greičiau gendančių, šviežių produktų. Į parduotuvę taip pat vertėtų keliauti su pasiruoštu pirkinių sąrašu, susiplanuoti ko ir kiek reikės kiekvienam patiekalui gaminti. Išvengti eilių bei palengvinti šventinį apsipirkimą padės ir apsipirkinėjimas internetu.“

Kambario temperatūroje maistas ges greičiau

Nors Lietuvoje nuo seno puoselėjama tradicija dalį Kūčių vakarienės produktų per naktį palikti ant šventinio stalo, L. Aleliūnas atkreipia dėmesį, jog ne visi patiekalai tam tinkami.

„Žuvies gaminiai, įvairios mišrainės ar salotos – trumpiausiai galiojantys šventinio stalo produktai, todėl šiuos patiekalus reikėtų suvartoti pirmiausiai ir po vakarienės jų nepalikti ant stalo. Tuo tarpu sausi produktai – kūčiukai, kalėdaičiai ir kiti kepiniai, riešutai ar džiovinti bei švieži vaisiai – ant stalo gali būti palikti ir per naktį, – sako L. Aleliūnas ir atkreipia dėmesį, kad maisto švaistymo prevenciją padės pagerinti ir tinkamas produktų laikymas po šventinės vakarienės. – Po šventinės vakarienės pasigamintus patiekalus reikėtų suvartoti eilės tvarka – nuo greičiausiai iki lėčiausiai gendančių produktų. Be to, prailginti patiekalų galiojimo laiką padės ne tik perkeliant į šaldytuvą, bet ir užšaldant.“

„Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo specialistas priduria, kad apklausų duomenimis, šiemet beveik kas antras lietuvis artėjančias šventes sutiks kukliau, todėl maisto tausojimas tampa dar aktualesnis. Prekybos tinklo ,,Rimi‘‘ socialinės atsakomybės komanda dalinasi patarimais, kaip Kalėdas pasitikti tvariau:

Rinkitės sveikatai palankesnį maistą ir remkitės šiais principais:

1. Mažiau druskos, cukraus ir riebalų (pvz.: pienas 1,5 % riebumo ar sultys be pridėtinio cukraus).
2. Daugiau skaidulų (pvz.: pilno grūdo duona ar makaronai).
3. Jokio GMO.
4. Tik natūralūs kvapikliai.

Venkite maisto švaistymo, apsipirkdami ir gamindami apgalvotai:

1. Kalėdų stalui pirkite produktus su sąrašu arba per e. parduotuvę, tokiu būdu turėsite daugiau laiko peržiūrėti prekių krepšelį, jeigu reikėtų kažką pakeisti.
2. Gaminkite mažesnes porcijas ir išvengsite nesuvalgytų likučių.
3. Mažiau išleisite pinigų ir išmesite maisto, jei dalį patiekalų pirksite jau pagamintus (pvz.: pirkdami porciją trims išleisite mažiau nei gamindami ir pirkdami brangius ingredientus).
4. Važiuodami į svečius su giminaičiais susitarkite iš anksto, kas ir ką gamins, bei pasiimkite maisto dėžutes likučiams.

Rinkitės tvariau užaugintus ar pagamintus maisto produktus:

1. Ieškokite produktų su „EU Organic“ sertifikatu, nes juos pagaminti suvartota mažiau cheminių trąšų, pesticidų ir pan., o tai turi teigiamą įtaką aplinkai ir bioįvairovei.
2. Pirkite tik sertifikuotą kavą, arbatą, šokoladą ar bananus, pažymėtus ženklais „UTZ“, „Rainforest Alliance“ arba „Fairtrade“. Taip prisidėsite prie geresnių sąlygų žaliavų augintojams bei vietinei aplinkai.

Rinkitės valgyti daugiau augalinio ir mažiau gyvūninės kilmės maisto:

1. Atraskite karvės pieno produktų ir raudonos mėsos pakaitalus, pvz.: veganiški produktai ar avižų gėrimas.
2. Pagaminti gyvulinės kilmės produktus į aplinką išskiriama daugiau nei 10 kartų daugiau CO2 emisijų, pvz.: užauginti 1 kg svogūnų į aplinką išskiriama apie 0,4 kg CO2, o užauginti 1 kg kiaulienos apie 7 kg CO2.

Rinkitės tvarias dovanas ir jų pakavimo būdą:

1. Atminkite: paslauga arba patirtis geriau nei daiktas, kuris gali tapti nereikalingas ir išmestas.
2. Padarykite dovaną pats ir nustebinkite savo aplinkinius išradingumu bei dėmesiu.
3. Remkite vietines bendruomenes ar verslą, pasirinkdamas jų produktus ir paslaugas.
4. Pakavimui naudokite turimas medžiagas namuose, o jeigu pirksite naujas – paprastas rudas popierius yra geriausias sprendimas.

Taupykite elektros energiją – sutaupysite ne tik pinigų, bet ir sumažinsite neigiamą įtaką aplinkai:

1. Papuošimams rinkitės LED lemputes, jos naudoja mažiau elektros energijos ir veikia ilgiau.
2. Nepalikite šventinių lempučių įjungtų per naktį, geriau naudokite automatinius laiko reguliavimo kištukus.
3. Gaminkite išmintingai – kai maistas jau beveik iškepęs, išjunkite orkaitę ir palikite patiekalą toliau kepti orkaitėje sukauptoje šilumoje.

Per šventes nepamirškite būti fiziškai aktyvūs – pakilkite nuo stalo ir pajudėkite:

1. Išbandykite „miško maudynių“ techniką ir aplankykite mišką.
2. Per šventes laiką leidžiame su šeima ir draugais, tad pakvieskite juos pasivaikščioti pasirinktu pažintiniu taku, čia galite rasti rekomendacijų Lietuvoje: https://nesedeknamuose.lt/pazintiniai-takai/ .
3. Nueikite apžiūrėti papuoštos miesto šventinės eglės.