Nauja sodininkystės tendencija – daržas balkone: ekspertė dalijasi patarimais, kaip kiekvienas galime užsiauginti šviežių daržovių

Šiuo metų laiku geriausia persodinti ir tręšti augalus arba pamėginti užsiauginti naujų. Vieni renkasi laiko patikrintas daržoves, kiti – ieško egzotinių, mažiau mūsų klimatui įprastų vaisių. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos ir operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad lietuvių sėklų pirkimo įpročiai kasmet išlieka panašūs, tačiau nesibodima pabandyti ir naujų siūlomų gėlių ar daržovių rūšių, tokių kaip gražgarstės ar špinatai. Norintiems sutaupyti daržo mėgėjams specialistė pataria, kaip namuose pasigaminti natūralias trąšas patiems.

Populiariausios sodinimui – tradicinės daržovės ir augalai

Norint užsiauginti daržovių nebūtina turėti lauko sodo ar daržo, kai kurias iš jų galime laikyti ir balkone. Pasaulyje vis populiarėjantis natūralios mitybos bumas jau keletą metų pastebimas ir Lietuvoje. Žmonės sugrįžta prie daržovių auginimo, domisi ekologijos ir sveikatai palankios mitybos temomis. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos ir operacijų vadovės Olgos Suchočevos, didėjantis susidomėjimas sėklomis rodo, kad vis daugiau pirkėjų bando daržoves užsiauginti patys.

„Stengiamės atliepti augantį daržovių, gėlių ir kitų augalų sėklų poreikį, tad savo pirkėjams siūlome platų jų asortimentą. Lietuviai labiausiai domisi skirtingomis svogūnų sėklų rūšimis, taip pat agurkais, ridikėliais, žirniais bei pomidorais. Darželiams papuošti siūlome didelį gėlių sėklų ir jų svogūnėlių asortimentą. Visgi, jau eilę metų pastebime tendenciją, kad labiausiai pirkėjus traukia augalai, kuriuos pasodinus vėliau galima džiaugtis valgomais jų vaisiais“, – pirkėjų pasirinkimus vardija Olga Suchočeva.

Bėgant pavasario mėnesiams skiriasi ir įsigyjamų sėklų tendencijos. O. Suchočeva išskiria ankstyvąjį ir vėlyvąjį pavasario laikotarpį, kai pastebimas pirkėjų susidomėjimas skirtingais augalais: „Vos prasidėjus kalendoriniam pavasariui, žmonės labiau renkasi tuos augalus, kuriems reikalingas ilgesnis augimo laikas dirvoje: įvairias daržoves, vaisius ar šakniagumbius. Vėlesniu pavasario periodu labiau atsisukama į daržuose, šiltnamiuose ar tiesiog vazonuose augančius žalumynus: špinatus, petražoles, krapus, gražgarstes ir burokėlius. Šie augalai savo išskirtiniu žalumu ne tik gražina daržus ar palanges, bet yra ir didelis vitaminų šaltinis, puošiantis lėkštę.“

Pavasarį augalus būtina tręšti

Vos pašvietus pavasario saulei, skleidžiasi ir kambariniai augalai, tad šiuo metų laiku reikėtų įvertinti, kurias gėles derėtų persodinti į didesnį vazoną. Perkeliant augalus, svarbu prisiminti, kad būtina juos patręšti. Anot O. Suchočevos, prekybos centruose pirkėjai gali rasti tiek kambarinėms, tiek lauko gėlėms skirtų trąšų.

„Augalams gyventi reikia šviesos, vandens ir anglies dioksido. Būtent iš pastarųjų dviejų, pasitelkus saulės energiją, išgaunamas vandenilis ir anglis – augalų maistas. Tam, kad susiformuotų augalų ląstelių struktūros, jiems reikia tam tikrų mineralinių medžiagų: azoto, fosforo ir kalio. Neturėdamas pakankamo šių mineralinių medžiagų kiekio, augalas suserga. Azotas yra pagrindinis augimo elementas, fosforas skatina šaknų augimą ir suteikia augalui atsparumo, o kalis gelbėja žydėjimui ir vaisių formavimuisi. Bet kuriose kompleksinėse trąšose yra bent šie trys mikroelementai“, – apie augalų trąšas pasakoja „Rimi“ komercijos ir operacijų vadovė.

Komercijos ir operacijų vadovė primena, kad norintys sutaupyti gali trąšų ir sėklų įsigyti pigiau specialių nuolaidų metu, pasinaudodami „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos: „Visus sutaupyti padedančius „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse.“

Paprastas trąšas galima pasigaminti ir namuose

Olga Suchočeva sako, kad norintys sutaupyti augalui palankias organines trąšas galima pasidaryti ir namuose. Kompostuodami buityje likusias valgomų produktų atliekas ne tik į aplinką išmesime mažiau šiukšlių, bet ir patręšime savo augalus organinės kilmės trąšomis.

„Bananuose yra daug kalio, kuris vertinamas kaip labai naudinga maistinė medžiaga augalams, ypač jų žydėjimui. Tad suvalgę banano vaisių, žievelę galime panaudoti naminiam kompostui gaminti. Tuo tarpu kiaušinių lukštuose yra kalcio karbonato, kuris atbaido kenkėjus. Geriausia būtų lukštus susmulkinti ir įmaišyti į naminį kompostą. Juos taip pat galima sumalti į miltelius ir pabarstyti ant augalų pagrindo. O ryte, išgėrę puodelį kavos, tirščius taip pat galime panaudoti kompostui gaminti, nes kavos tirščiuose yra nemažai azoto, naudingo augalams. Kavos tirščius galima įmaišyti tiesiai į dirvą arba paskleisti ant jos paviršiaus“, – pataria „Rimi“ komercijos ir operacijų vadovė.