Menininkų prisiminimai iš mokyklos: piešiniai matematikos sąsiuviniuose, ant suolų ir mokyklos sienų

Iki rugsėjo pirmosios liko vos kelios savaitės. Ši diena svarbi ne tik moksleiviams, dažnai ir daugeliui suaugusiųjų ji vis dar yra prisiminimų apie mokyklą diena. Įspūdžiais iš mokyklos laikų dalinasi menininkai Tadas Vincaitis-Plūgas, Žygimantas Amelynas bei „Tas Kuris Piešia“, kurių piešiniai puošia RIMI bei „Gelbėkit vaikus“ organizuojamos akcijos, padedančios nepritekliuje gyvenantiems vaikams, sąsiuvinius.

„Iš mokyklos viduje vis dar nešiojuosi nerūpestingumą, naivumą ir begalinį optimizmą. Tą mažą, smalsų vaiką, teisybės ir lygybės ieškotoją. Prisimenu mokytojus, kurie dirbo pagal savo vidinį pašaukimą – tuos, kurie niekada nesmerkė, mokėjo bet kokioje situacijoje prieiti ir susikalbėti su didžiausiu neklaužada ar su didžiausiu pataikūnu. Klasės draugai, pedagogai ir metai praleisti mokykloje sukelia tik šiltus prisiminimus. Vis dėlto, ko trūko mokykloje, tai kiekvieno vaiko individualumo skatinimo, jo išskirtinumo ir geriausio mokinio savybių puoselėjimo“, – prisiminimais dalinasi menininkas Tadas Vincaitis-Plūgas.

Menininkas pasakoja, kad mokykloje buvo maištaujantis, siekiantis išsiskirti iš kitų vaikas. Kartais gal net ir būdais, nelabai priimtinais mokyklos aplinkoje. „Manau, kaip ir daugelis vaikų, siekiau būti ypatingas ir išskirtinis – kokie mes iš tiesų visi ir esame. Piešiau nuo mažų dienų – dieną, vakare, ryte, kartais net ir naktimis. Ne kartą teko skusti ir perlakuoti mokyklos suolą, nes piešimas ant jo dažnai buvo „pagrindinis užsiėmimas“, jei pamoka tapdavo nuobodi. Mokytojai tiesiog nebežinodavo, kaip su manimi kovoti“, – pasakoja T. Vincaitis-Plūgas

„Geriausiai iš mokyklos prisimenu matematikos pamokas. Jos man vis nepavykdavo suprasti, tad dažniausiai geriausi eskizai gimdavo būtent matematikos, o ne dailės sąsiuviniuose. Nenorėčiau sakyti, kad buvau blogas mokinys. Save geriausiai apibūdinčiau kaip vos išsėdinčiu klasės suole. Pamokas, be abejo, lankydavau, tačiau greičiausiai mane būtų galima prisiminti kaip sėdintį paskutiniame suole su įvairiausiais flomasteriais. Puikiai sutariau su mokytojais, tik šiek tiek pykdavausi su pačiomis pamokomis“, – pasakoja iliustratorius „Tas Kuris Piešia“.

Iliustratorius teigia, kad piešinių išlaikyti tik sąsiuviniuose nesugebėdavo jau mokykloje. „Mano tėvai mokyklai turėjo atpirkti stalus, kurių nepavyko restauruoti, o pats dažnai turėdavau eiti plauti ir mokyklos koridoriaus sienų“, – savo išdaigas prisimena „Tas Kuris Piešia“.

„Mokykloje būta visko, tačiau galiausiai išsikristalizavo šviesūs prisiminimai ir vertingos pamokos. Buvau pakankamai užsisvajojęs vaikis ir gal šiek tiek nedėmesingas, piktnaudžiavau protingų tėvų genais ir mažai klausiausi per pamokas. Tą puikiai įrodo išpiešti visų sąsiuvinių priešlapiai“, – prisimena Žygimantas Amelynas. Vis dėlto, jo matematikos sąsiuviniai buvo pripildyti sudėtingais uždaviniais, nes šią discipliną Žygimantas mėgo.

Piešimas šiandien šiems menininkams – jų kasdienybė ir darbas. „Piešimas man yra vienintelis dalykas, kuriame man viskas gaunasi natūraliai. Atsikėlęs ryte neturiu versti savęs iš lovos dviem žadintuvais, kad paimčiau pieštuką į rankas. Užtenka išsivalyti dantis ir pieštukas pats atsiranda mano rankose“, – apie aistrą piešimui pasakoja „Tas Kuris Piešia“.

 „Sunku pasakyti, ar piešimas buvo mano talentas. Veikiau laikui bėgant jis tapo įgūdžiu. Nors piešti patiko nuo vaikystės – ypač medžius ir žmones. Į piešimą sutelpa daugybė jausmų. Spėju, kad piešimas dailininkui gali reikšti tą patį, ką ir su tuo nesusijusiam žmogui. Man tai meditacija, bendravimas, pažinimas, mokymas, dalinimasis, gėrėjimasis pačiu pasauliu, taip pat spalvos ir linijos įtaiga. Skirtumas tik tas, kad dalininkas be to negali“, – pasakoja Žygimantas.

Piešimas T. Vincaičiui-Plūgui yra mėgstamiausia jo veikla. „Jei man sekasi – esu pats laimingiausias žmogus. Piešimas man yra darbas ir poilsis, įsitempimas ir atsipalaidavimas. Vienu žodžiu – piešimas man yra viskas. Ar tai sienos, ar tai eskizas popieriaus lape. Didelio mastelio piešinys ant sienos sukelia vienas emocijas, eskizas popieriaus lape – kitas. Ieškojimo, eskizavimo ir esmės atradimo džiaugsmo emocija yra viena, o pabaigto didelio „Mural“ piešinio emocija visai kita. Šios emocijos yra tas variklis, kuris neužgęsta ir stumia mane į priekį“, – teigia Tadas. 

Šiais metais ruošiantis mokyklai mažmeninės prekybos tinklas „Rimi Lietuva“ ir nevyriausybinė organizacija „Gelbėkit vaikus“ kviečia pirkti menininkų darbais papuoštus sąsiuvinius, pažymėtus specialiu „Gelbėkit vaikus“ logotipu. 10 proc. nuo kiekvieno nupirkto sąsiuvinio bus skiriama organizacijos globojamiems vaikams.